Biržuvėnai – Miestalis (28km)
Diena turėjo būti trumpa ir paprasta. Pasiilginome ją į maršrutą įtraukę Žąsūgalos kalną. Tądien pravažiavome Auksinio elnio dvarą su motociklų muziejumi, Angelų malūną, Pavandenės bažnyčią, užkopėme į Biržuvėnų piliakalnį, Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnį, Žąsūgalos kalną. Dėl dviračio bėdų ir užklupusių sutemų, deja, teko palikti neaplankytą Moteraičio piliakalnį.Skaisčiai šviečiant saulutei išvykome iš Biržuvėnų dvaro. Neilgai trukus sustojome prie Biržuvėnų piliakalnio. Iki jo veda tik vos vos matomas, išmintas takelis. Jei ne lauko gale matomas stendas, vargu ar būtų lengva pastebėti piliakalnį. 
Per lauką nusivedėme dviračius. Biržuvėnų piliakalnio dalis jau nuplauta Virvytės, likusi dalis atrodo kaip paprasta, žole apaugusi kalvelė. Bet rudeniškas vaizdas į Virvytę ir Biržuvėnus nenuvylė. 
Nuo piliakalnio riedėjome tolyn. Iš pradžių buvęs asfaltuotas netrukus kelias virto žvyrkeliu. Dešinėje pravažiavome Auksinio elnio dvarą su senovinių motociklų muziejumi. Prieš kelionę svarstėme, gal susitarti ir aplankyti muziejų, bet vėliau supratome, kad trumpomis rudens dienomis vargu ar spėsime. Tad tiesiog apžvelgėme teritoriją, pasigrožėjome motociklo skulptūra ir numynėme savais keliais. 
Bevažiuojant dešinėje akį patraukė kalnelis su kryžiais. Pučiant stipriam priešpriešiniam vėjui šiaip ne taip pasiekėme Baltininkus. Juose kirtome srauniąją Virvytės upę ir išklydome iš maršruto, kad galėtumėm aplankyti Žąsūgalą. 
Bevažiuojant asfaltuotu keliu nuo Baltininkų netikėtai trūko mažylės dviračio grandinė.. O ne.. Atrodė taip gerai ėjosi.. Pirma diena ant didesnio dviračio, kuris ką tik buvo sesės ir še tau.. Stovime su mažyle, laukiame, kol šeimyna atkreips dėmesį, kad mes nebevažiuojame.. Jie per toli, kad išgirstų mūsų šaukimą. Netrukus pastebėjo.. Bet.. sustojo ir laukia.. Hmm.. Šiaip ne taip prisimojavome, prisikvietėme. 
Ramiai atvyko su šypsena ir jau ketino ramiai sutaisyti mūsų “mažas bėdeles“, kol pamatė, kad problema čia rimta! Mažylė irgi jaučiasi ne kaip, jau antras dviratis per pusę mėnesio “sugriūna“, o atrodo nieko blogo nedaro.. Iš sodybos atbėgo mažas pasipiktinęs šuniukas, ko mes čia stovim arti jo saugomos teritorijos. Bet net ir jis pamatęs mūsų susirūpinusius, nepatenkintus veidus greit pabėgo pabrukęs uodegą.
Kaip tik prieš savaitę namuose, tvarkydami mažąjį dviratį, ginčijomės ar turime įrankį grandinei sujungti, ar reikia pirkti.. Nes negi nueisi pasitikrinti turimų įrankių be reikalo.. O dabar puikiausia proga išsiaiškinti, kas teisus.. 🙂 Tik.. gal visai būtumėm apsiėję ir be nutrūkusios grandinės kelyje..
Internetas yra, youtube filmukai po ranka, ir pasirodo yra net įrankis! Tiesa, visi sako reikia sulankstytus grandinės narelius pašalinti. Bet mes atsarginių narelių neturime.. Kiek pajėgėme, tiek ištiesinome. Pasivaikščiojom aplink, lyg ir nėra daugiau nubyrėjusių dalelių.. Šiaip ne taip grandinę sujungėme atgal. Bet ar ji laikys.. Ir kokia buvos jos trūkimo priežastis?
Iš lėto numynėme link Žąsūgalos kalno. Į statų šlaitą mažylė užsivedė dviratį.. dėl viso pikto.. O vaizdas.. Atsiveria toliai. Jei tik nebūtų toks padūmavęs horizontas, vaizdas būtų dar labiau nepakartojamas.
Nuo kalno nuriedame su vėjeliu.. Visai netoliese Sėbų piliakalnis, bet jis irgi neįtrauktas į maršrutą, o atstumo ilginti jau nevalia.
Važiuojame link Angelų malūno. Mažylė bijo junginėti bėgius, tad su viduriniuoju vos vos užmina į kalvas, per tankiai mindama lėtai rieda lygiu keliu ir tik važiuojant nuo kalno gali pasidžiaugti.
Sekame rodykle nuo kelio link Angelų malūno. Jis visas aptvertas su griežtais perspėjimais apie privačią teritoriją.. Prieiname patvoriu Virvyčią ir šiek tiek užmetame akį, kiek galima pamatyti.. Gražu, bet, deja, norintiems tik apžiūrėti neskirta..
Grįžtame į asfaltuotą kelią ir iš lėto judame pirmyn. Po truputį atslenka prieblanda. Dešinėje turėtų būti Barzdžių dvaras, bet matome tik seną, iš akmenų sulipdytą, ūkinį pastatą. Privažiuojame stačią kalvą, kur mažylė priversta persijungti pirmąjį bėgį.. Ir, deja, jis nepersijungia, bet dar ir sulenkia galinio pavarų perjungėjo kojelę.. O ne.. Gal išbyrėjo grandinės narelis ir ji per trumpa? Rankomis grąžiname grandinę atgal, kojelę patiesinam ir tikimės, kad dar kaip nors įveiksime maršrutą.. Bėgių daugiau mažylė nebejungs.. 
Vargus išblaško įspūdingas Sprūdės piliakalnis. Prie jo per laukus atlekia ir didelis juodas šuo.. Tvirtai spaudžiame rankose savąjį Dazer’į.. Ar prireiks? Bet šis šuo draugiškas, pirmasis toks per E11 kelionę. Jis pasilieka uostinėti stendo, o mes pririšame savo dviračius ir kopiame aukštyn.
Kol užlipame ant Sprūdės, vos spėjame apžiūrėti viršukalnę, paskaityti stendą ir paėjėti takeliu link medinių skulptūrų. Tamsa užklumpa mus ant kalno. Žvelgiame į šviečiančius Varnių bokštus, Pavandenę ir Vėlinėms pasipuošusias Pavandenės kapines. Pats tas laikas būti tamsoje ant piliakalnio. Tiesa, kalnas mus taip sužavėjo, kad būtinai norėtumėm jį pamatyti dienos šviesoje. Gal dar kada nors pasitaikys proga aplankyti Mindaugo blolio Sprūdeikio valdas..
Grįžtame prie dviračių. Reikia dar prisiminti, kaip įjungti dviračių žibintus. Jie taip senai naudoti, kad bent du iš aštuonių neveikia: mažylės priekinis ir tėčio užpakalinis. Hmmm.. Na bet vis šis tas, ką nors matysime.
Išsirikiuojame taip, kad tėtis būtų ne paskutinis, o mažylė kažkur viduryje. Vis tiek važiuoti tamsoje, asfaltuotu keliu už miesto be galo nejauku. Vienas geras dalykas, kad tai šen tai ten girdime išbėga šunys ir loja, bet mūsų nepuola.. Matyt ir jiems baisu.. 
Už gero kilometro įvažiuojame į Pavandenę. Jau ramiau, nes ribotas automobilių greitis. Bažnyčią pamatome tik probrėkšmiais. Kai važiavome pro ją automobiliu, ji atrodė labai dailiai. Moteraičio piliakalnį irgi paliekame neaplankytą. Dabar norisi kuo greičiau pasiekti automobilį, kuris mūsų laukia prie Sklepkalnio.
Tamsoje bevažiuodami smarkiai išgąsdiname šalia kelio besiganančius veršelius. Jie puola bėgti kaip patrakę. O mes skaičiuojame metrus iki pabaigos ir nežinia kelintą kartą pasižadame kitą kartą būtinai išvažiuoti anksčiau.
Informacija:
https://baltictrails.eu/lt/forest/day/154
https://www.birzuvenudvaras.lt/birzuvenu-dvaro-sodyba/
https://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=848
Žąsūgalos kalnas
Sprūdės piliakalnis
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą