Dviračiu per Lietuvą E11 Miško taku 7

23 vasario, 2022 autorius Mama

Lietuva_E11_07_24
Džiuginėnai – Biržuvėnai (32km).

Šlapiai ir lietingai prasidėjusi diena vėliau leido išdžiūti ir net pasimėgauti rudeniškais saulės spinduliais. Važiavome Ilgio pažintiniu taku, Masčio ežero pakrante per Telšius, liūdėjome dėl praeities siaubų Rainiuose prie koplyčios, ieškojome Laumės pėdos šaltinio ir grožėjomės Biržuvėnų dvaro teritorija.

Kelionę pradėjome nuo Germanto ežero apžvalgos aikštelės.
Lietuva_E11_07_01
Ryte ežeras atrodė visai kitaip, nei temstant. Trumpai pasigėrėję nuriedėjome keliu. Už keliasdešimt metrų mūsų laukė posūkis į puikiai įrengtą Ilgio pažintinį taką.
Lietuva_E11_07_03
Čia įkurtas vabzdžių viešbutis, apžvalgos bokštelis į Durbino ežerą, stendai apie medžius. Takelis vingiuoja nedidelėmis, bet stačiomis kalvelėmis.
Lietuva_E11_07_06
Prie Ilgio ežero, pelkėtose vietose įrengtas medinių lentelių takas. Saugiau jautėmės vesdami dviračius.
Lietuva_E11_07_09
Prie ežero gausu sporto įrenginių, bet labiausiai nudžiugome suradę pavėsinę. Kaip tik lietus bandė įsismarkauti.
Lietuva_E11_07_07
Pavėsinė tokia didelė, kad tilpome su visais dviračiais. Joje patogiai apsirengėme lietaus drabužius, pirštines ir truputėlį luktelėję vėl išsiruošėme į kelią.
Lietuva_E11_07_05
Per lietų važiuoti šlapiais mediniais takais buvo slidu ir nejauku, gerai, kad trumpai. Išvažiavome į duobėtą kelią, kur vis teko aplenkti balas. Galiausiai atsidūrėme kalvotame asfaltuotame kelyje.
Lietuva_E11_07_08
Automobilių ne vienas, kelias siauras – nejauku.. Dešinėje pražiopsojome Siraičių dvaro sodybą. Trūksta mums rodyklyčių kokių nors nedidukių, kad galima būtų aplankyti įvairius objektus. Per lietų, asfaltuotame kelyje sunku sekti, kur reiktų išsukti.
Lietuva_E11_07_10
Gerai, kad netrukus įvažiavome į Telšius. Mūsų laukė puikus šaligatvis. Prie parduotuvės būriavosi gausybė žmonių. Kaži kodėl tokia populiari parduotuvė?.. Tik vėliau supratome, kad į ją einant nereikia koronaviruso galimybių pasų!
Lietuva_E11_07_11
Riedėjome žemyn nosies tiesumu iki autobusų stoties. Vėliau L.Giros gatve pasiekėme ežerą. Puikiai sutvarkyta Masčio pakrantė mus žavi kiekvieno apsilankymo metu.
Lietuva_E11_07_12
Telšiuose daug kas aplankyta ir matyta, galėjome tiesiog ramiai važiuoti maršrutu ir mėgautis. Atrodo kas kartą apsilankius Telšiuose kas nors pagražėja: tai atsiranda fontanėlis, tai žaidimų aikštelė, tai namas aptvarkytas.
Lietuva_E11_07_13
Staiga bevažiuojant dviračių takas nusisuka nuo ežero, o mes matome, kad turime važiuoti tiesiai tolyn. Ką gi, paklusome ir leidomės labai šlapiu, su telkšančiomis didelėmis balomis, siauru, išmintu pievoje takiuku.
Lietuva_E11_07_14
Netrukus palikome ir ežero pakrantę, ir takiuką. Kauno gatve išnirome į pagrindinį kelią link autostrados. Mūsų dideliam džiaugsmui keliu važiuoti nereikėjo – turėjome atskirą dviračių taką.
Lietuva_E11_07_15
Važiuojant svarbiausias dalykas buvo nepralėkti posūkio į Rainių koplyčią. Lietus jau apstojęs, galėjome lengviau pasitikrinti vietą telefone.
Lietuva_E11_07_16
Maršrutas E11, deja, vedė tiesiai dviračių taku tolyn, nė neketindamas žmonėms parodyti Lietuvos istorijos. O mes sėkmingai kirtome apkrautą kelią į Telšius ir atsidūrėme mažame miškelyje.
Lietuva_E11_07_17
Čia paminklu pažymėta vieta, kur buvo žiauriai nukankinti žmonės. Rudenį, po lietaus, ji dvelkė absoliučia ramybe.
Lietuva_E11_07_18
Atėjome prie Rainių koplyčios. Danguje pasirodė vaivorykštė. Sunku suvokti čia įvykusį siaubą, dar sunkiau paaiškinti šiuolaikiniams vaikams..
Lietuva_E11_07_19
Nuo Rainių koplyčios nuriedėjome į Rainius ir grįžome į dviračių taką. Rainių miestelio pakraščiu maršrutas nuvedė į laukus. Vaizdas atsiveria į visus šonus.
Lietuva_E11_07_20
Akį traukia balti migruojantys paukščiai, įsikūrę gausiose balose. Vieškeliuose E11 persipina su Camino Lituano, kartais išsiskiria ir vėl susitinka. Abiejų maršrutų žymėjimų šiose vietose gausiau. Lietuva_E11_07_21
Kažkodėl ir automobiliams patinka šis kelias. Trumpoje atkarpoje prasilenkėme net su trimis jų. Lietuva_E11_07_22
Besišnekučiuodami, iš lėto pasiekėme Patumšalius. Kaimo pabaigoje tenka važiuoti pagrindiniu automobiliniu keliu. Po truputį artinasi prieblanda, skubame kuo greičiau įveikti trumpą judraus kelio atkarpą iki posūkio.
Lietuva_E11_07_23
Nuo posūkio važiuojame plačiu žvyrkeliu per Biržuvėnų mišką. Čia automobilių nėra, sutinkame tik išėjusius pasivaikščioti žmones. Lietuva_E11_07_25
Stojame prie stendo apie Laumės pėdos šaltinį. Paties šaltinio aplinkui nematyti, rodyklės irgi nėra.. Taip ir likome nesupratę ar reikia paėjėti toliau, ar šaltinis turėjo būti čia prie stendo. Na, bent jau paskaitėme. Lietuva_E11_07_26
Beveik iš karto po šaltinio išnyrame į Biržuvėnus. Apžiūrime senovinę kalvę, užsukame į Gorskių šeimos kalnelį su kapais. Pro hidroelektrinę pasiekiame Biržuvėnų dvarą. Temsta. Kol apeiname visą dvaro teritoriją su oficina, arklidėmis ir, žinoma, pačiu dvaru, visai sutemsta. Graži vieta dienos pabaigai.