Miestalis – Gaulėnai (24km)
Tądien laikėmės E11 nustatyto maršruto, niekur papildomai neužsukome ir įveikėme tik vieną vienintelį etapą, skirtą pėstiesiems. Pirmiausia prieš išvažiuodami aplankėme Pavandenės alkakalnį – Sklepkalnį, pravažiavome Pavandenės dvaro pastatų liekanas, nuleidome saulę ant Šatrijos piliakalnio, pajutome amžinosios ugnies šilumą. Deja, bet dėl laiko stokos atsisakėme užsukti prie viliojančių Luokės bažnyčios bokštų ir tamsoje vos vos įžiūrėjome atstatytą Pašatrijos dvarą.
Šaltą rudenišką dieną eidami link Pavandenės alkakalnio susivilkome visus turimus drabužius. Deja ir per juos skverbėsi žvarba. Atviroje vietovėje mus košte košė vėjas.
Bet net ir tokiomis sąlygomis kalnas atrodo nuostabiai. Jis puikiai atnaujintas, sutvarkytas dvarininkų Sakelių mauzoliejus, nuo kalno atsiveria vaizdas į Moteraičio, Sprūdės apylinkes, matyti Pavandenės bažnyčios bokštai.
Tikrai nebloga vieta Sprūdžio ir Moteraičio milžinams paragauti maisto iš viens kito samčių. 🙂 Ant kalno sugrubusiais pirštais vartėme ir peskaitėme visus iki vieno stendus apie Sprūdę, Moteraitį, Pavandenę ir jos dvarą.
Nusileidę nuo kalno sėdome ant dviračių. Pirmosiomis minutėmis atodė, kad tuoj pavirsime į ledo gabalus.
Nudardėjome tolyn ir prie Pavandenės dvaro likučių sukome kairėn į šlapią, neplatų žvyrkelį. Žemaitiškais kalneliais aukštyn-žemyn ir nė nepastebėjome, kaip sušilome.
Ilgai riedėjome žvyrkeliais su toli atsiveriančiais vaizdais. Po dešine puse palikome nemenką kalvą Kietkalnį, čia šiuo metu karvučių valdos.
Neužilgo pasiekėme asfaltuotą kelią į Luokę. Vietovė miškingesnė, vėjas ne taip pučia. Mergaitės sukū rė Cube dviračiams reklamą ir ją nuolat dainuodamos linksmai vingiavo keliuku.
Tolumoje pasirodė Luokės bokštai. Labai norėjosi privažiuoti arčiau.. Bet prieblanda priminė, kad ne šį kartą..
Pasukome link Šatrijos kalno. Kuo artyn, tuo kelias darėsi sunkesnis, įkalnės vis didesnės. Stabtelėjome Šatrijos kalno prieigose. Pasigrožėję jo stotu, dviračius jau tik vedėmės stačiu, molingu, išgraužtu pašlaitės keliuku.
Netrukus priėjome patogų suolelį, netoli jo prirakinome dviračius ir tęsėme apsilankymą pėsčiomis. Prieš pat sutemas suskubome užkopti į Šatrijos piliakalnį.
Jis dar labiau aptvarkytas nuo mūsų paskutinio apsilankymo. O vaizdas toks, kad atrodo žiūrėtum ir žiūrėtum į visas puses be pabaigos.
Saulei nusileidus aplankėme Amžinąją Šatrijos ugnį. Niekada nežinojome, kad Lietuvoje yra tokia vieta, kur saugoma senovinė šventa ugnis. Tiesa, dabar ne vaidilučių, o savanorių. Puoselėjamos senosios apeigos ir Šatrijos kalnas vėl yra garbinama šventa vieta.
Ugnies bokštelyje prisiglaudėme šaltą, apniukusią rudens dieną. Spragsinti ir šildanti ugnelė teikė tokį jaukumą, kad būtumėm galėję būti prie jos be galo be krašto. Bet.. šiaip taip prisivertėme ir atsisveikinę su maloniais ugnies sergėtojais palikome šventovę.
Prie dviračių grįžome jau sutemus. Likusią kelio atkarpą pro Pašatrijos dvarą ir asfaltuotu keliu iki Gaulėnų įveikėme tamsoje. Gaulėnuose mus pasveikino išsigandę vietos šunys. O mes skubėjome atvykti į kelionės pabaigos tašką. Kad ir kiek sau žadėtumėm išvažiuoti anksčiau, ar sutrumpinti atstumą.. Vis tiek nepavyksta įveikti visko iki tamsos.. 🙂 Tad belieka susitaikyti, kad diena jau per trumpa, o dviračiais važiuoti jau per šalta.. Lauksime pavasario, kad galėtumėm kelią tęsti toliau.
Informacija:
https://baltictrails.eu/lt/forest/day/153
Šatrijos piliakalnis
Parašykite komentarą