Į šį vienuolyną užsukti suviliojo mūsų turima knyga-gidas. Ji visaip kaip išgyrė šį 18a. statinį ir dar užvadino vienu įspūdingiausių vienuolynu Bohemijoje. Mums dar labai tiko ir vieta – kaip tik pusiaukelėje tarp dviejų mūsų nakvynės vietų. Atrodė puiki proga atsipūsti nuo važiavimo ir leisti vaikams pramankštinti kojas.
Bet kažkodėl.. turbūt visai ne vienuolyno, bet labiau mūsų kaltė.. kad jis įsiminė kaip labiausiai neatitikęs lūkesčių objektas visoje Čekijos kelionėje.
Atvažiavome labai sėkmingai, ką tik buvo pasibaigęs lietus ir išlindusi kaitri saulutė. Pataikėme kaip tik laiku, kad spėtume įsigyti bilietus ir netektų ilgai laukti ekskursijos pradžios. Po vienuolyną galima vaikščioti tik su gidu.
Gidė irgi buvo visai puiki, nors visa ekskursija vyko čekiškai, ji rasdavo minutę porą sakinių įterpti specialiai mums angliškai ir skatino klausti. Turėjome rankose ir angliškus lapus, kuriuos spėdavome perskaityti, nes salėse praleisdavome netrumpą laiko tarpą.
Atrodo taip puikiai viskas klostėsi.. Bet pats vienuolynas mums atrodė be galo laukiantis restauravimo, salių su baldais vos pora. Įspūdingiausia pasirodė dviaukštė biblioteka – poilsio kambarys, kurią galėjome apžvelgti iš balkono. Tiesa, anksčiau vienuolyno rūmai buvo modernūs, net su grindų šildymu, bet šiuo metu mums kažko trūko.
Ilgiausiai gidė pasakojo ir daugiausia salių regėjome su Jonu Nepomuku. Vienu trumpu, bet sudėtingu ir permainingu, metu jis buvo šio vienuolyno valdytojas. Jei iki ekskursijos apie šį šventąjį nežinojome beveik nieko, tai po jos jautėmės taip, tarsi būtumėm jį pažinoję.. Tik vaikus sudominti Jonu Nepomuku buvo tikrai nelengva, gal tai ir buvo pagrindinė nusivylimo priežastis?
Atsigavome šviesioje vienuolyno bazilikoje. Ji tikrai puošni ir turi nepakartojamo barokinio žavesio. O vaikams labiausiai patiko gauti kosminės energijos. Jos be galo džiaugėsi ant grindų radusios ornamentą virš kurio atsiveria dangus. Vos išvengėme judviejų stumdymosi, o kiti ekskursantai gavo užlipti tik labai trumpam..
Taip besigrumdamos merginos nė nepastebėjo, kaip ekskursija baigėsi ir atsidūrėme lauke. Puolėme nusirenginėti visų lietaus drabužių, nes su jais buvo gerokai per karšta. Ir išsilukštenę kaip svogūnai sėdome į automobilį važiuoti toliau link Šumavos nacionalinio parko.
Daugiau apie Kladruby vienuolyną:
http://www.czechtourism.com/c/kladruby-benedictine-monastery/
http://www.czech.cz/en/66279-kladruby-benedictine-monastery
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą