Sarospatak miestelis, Vengrija

« Barsuko olos geologinis takas Biržų regioniniame parke

Sarospatak miestelis, Vengrija

12 spalio, 2013 autorius Mama

Rūmai-pilis

Po trijų dienų kelionės iki Vengrijos jau buvome nuvargę nuo automobilio. Ir vakare buvo labai gera pamiklinti kojas. Mažylė paleista iš automobilio tapo beveik nevaldoma. Į jokią nešynę nenorėjo nė pažiūrėti tik vaikščiojo ir bėgiojo. O suradusi vaikų žaidimo aikštelę griežtai pareiškė, kad iš jos jau tikrai niekur nebeis.. Bet vis tik mums knietėjo pamatyti šiek tiek daugiau šiame miestelyje – bažnyčią, koledžą, pilį ir įdomius namukus.

Miestas įsikūręs prie upelio paprastu pavadinimu ‘Patak’ (tarti ‘potok’), kas rusiškai reiškia tekantį vandenį. Būnant senamiestyje to upelio beveik nejautėme, nors žemėlapyje jis matėsi visai šalia. Tematėme tiek, kiek galėjome pravažiuodami tilteliu pirmyn ir atgal. Šiek tiek tolėliau upelio krantai švelniai uolėti, beveik kanjonas, tad iš Sarospatak’o populiaru keliauti baidarėmis.
Sarospatak miestelis tikrai nepretenduoja į gražiausius Europos miestus. Bet jis turi viską, ko reikia mums jog smagiai pasivaikščiotumėm ir paganytumėme akis į gražius vaizdus.
Automobilį lengvai pasistatėme pagrindinėje Rakoczi gatvėje. Visame miestelyje, kiek matėme, daug nemokamų vietų pastatyti automobiliui.

Šv. Elžbieta prie bažnyčios

Pirmiausia patraukėme link bažnyčios. Kaip tik tuo metu skambėjo jos varpai, o į bažnyčią rinkosi žmonės pamaldų. Bažnyčia gotikinė iš 14o amžiaus. Ir nors pagal mūsų turimą informaciją jos lankymas mokamas, bet įėjome pasigrožėti kartu su visa minia žmonių. Tai buvo pirmos ir paskutinės mūsų Vengrijoje matytos pamaldos. Bažnyčia nelabai didelė, bet pilna pilnutėlė – tikras traukos taškas. Nors nieko nesupratome vengriškai, ir buvome tik labai trumpai, kad mūsų mažylė nepradėtų triukšmauti.. Bet įspūdį paliko šiltą ir gerą. Ir turėtų, juk tai šventiosios Elžbietos gimimo vieta. Dabar ir piligriminio kelio dalis.
Nuo bažnyčios medžių alėja ir gatvė veda link pilies ir rūmų. Išlikusios senos storos sienos juosia didžiulę rūmų teritoriją su parku. Parke gausu suolelių ir įspūdingo stoto senų medžių. Susidarėme įspūdį paskaitę, kad rūmų viduje turėtų būti įdomus muziejus, bet po 6tos vakaro jis jau nebedirbo. Mergaitėms labiausiai patiko patranka, fontanai ir vaikštinėjantys povai.
Iš karto už rūmų teritorijos besitęsiančiame parke – vaikų žaidimų aikštelė pilies motyvais.

Žaidimų aikštelė

Pasivaikščioję ir pasigrožėję pasukome naujamiesčio link. Tik išėjus už vartų įsikūrę vyno rūsiai. Jie žemiau dauboje, atrodo labai puikiai paslėti po medžių šakomis ir vijokliais. Tikriausiai ir vynas ten neblogas. Mes neragavome, bet skaitėme, kad degustacijos vyksta kas 45 minutes.
Naujamiestyje ypatinga Imre Makovecz architektūra. Žinant, kad sovietiniais laikais bet ko nebuvo galima pastatyti, dar labiau stebina tokie įmantrūs pastatai. Kažkokio plano, ar visų sužymėtų architekto kurtų namų neturėjome. Tad tiesiog vaikščiojome gatvelėmis ir žvalgėmės į įdomesnius namus.