Nõmmeveski – Kalmeoja (14km).
Diena, kai teko eiti ir žvyrkeliu, ir asfaltu, ir nuostabaus grožio miško takeliais. (daugiau…)
Posted in Estija, Pėsčiomis, tagged apžvalgos aikštelė, ežeras, krioklys, stovyklavietė, upė on 12 kovo, 2020| Leave a Comment »
Nõmmeveski – Kalmeoja (14km).
Diena, kai teko eiti ir žvyrkeliu, ir asfaltu, ir nuostabaus grožio miško takeliais. (daugiau…)
Posted in Pėsčiomis, Velsas, tagged gervuogės, krioklys, nacionalinis parkas, Velsas on 3 vasario, 2020| Leave a Comment »
Po vadinamąją krioklių šalį veda ne vienas takas. Pasirinkome 9km maršrutą per 4 įspūdingus krioklius. (daugiau…)
Posted in Gamta, Muziejai, Vengrija, tagged Felsohamor, krioklys, Lillafured, stalaktitai, urvas, Vengrija on 15 lapkričio, 2013| 3 Comments »
Šv. Anos urvas yra toli gražu ne pats puikiausias Vengrijoje. Jo nė nepalyginsi su kitais Vengrijos pasaulinio garso stalaktitų ir stalagmitų buveinėmis Aggtelek nacionaliniame parke. Bet keliavimas su mažais vaikais tuo ir žavus, kad jiems įdomu viskas. Mūsų keturmetė be galo norėjo pamatyti urvą. Pasirinkome aplankyti Šv. Anos urvą Lillafured miestelyje. Čia yra dar ir kitas urvas Šv. Stepono (vengriškai szent Istvan) urvas. Panašių įvairaus dydžio urvų galima aptikti beveik visoje Vengrijoje. Šv. Anos urvas skelbiasi esąs išskirtinis savo kilme ir svarbus Europos mastu. Dažniausiai stalaktitus augina lašantis iš viršaus tekantis vanduo, šiuo atveju stalaktitai susidarė nuo šilto garuojančio upelio, kuris yra prisotintas mineralų. (daugiau…)
Posted in Gamta, Pėsčiomis, Vengrija, tagged elniai, krioklys, muziejus, Szalajka, traukinys, urvas, vaikų žaidimų aikštelė on 15 spalio, 2013| 3 Comments »
Antrąją dieną Vengrijoje pagaliau pasiekėme Bukk kalvų nacionalinį parką. Pasirinkome užkopti į tūkstantmečio bokštą ir apsižvalgyti iš aukštai. Atvykome į Szilvasvarad miestelį ir pradėjome ieškoti, kurgi galėtų būti geriausia vietą pradėti kopti į bokštą..Niekaip pagal turimą aprašymą nepavyko nustatyti tikslios vietos. Taip atsidūrėme mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir mūsų dėmesį prikaustė Szalajka slėnis. Pagal turėtą aprašymą, vargu ar būtume juo keliavę. Kai jau parašo, jog skirta vengiantiems vaikščioti.. kur čia mus suviliosi.. bet mes klydome. Čia ne tik veža traukinys, bet ir pilna pasivaikščiojimo takų. Ir net pasirinkę patį populiariausią, asfaltuotą (galima važiuoti su vežimėliais) mes nenusivylėme. O pabaigai gavome užkopti kalnų takeliais į jau akmens amžiuje žmogaus gyventą urvą. (daugiau…)