Skuodas – Salantai (43km).
Šią saulėtą dieną važiavome Skuodo miesto parku, aplankėme du piliakalnius ir vieną alkakalnį, suviliojome kartu keliauti draugišką šunį, ilsėjomės prie tvenkinio ir apžiūrėjome Mosėdžio akmenų muziejaus ekspoziciją.
Naktį sėkmingai išmiegojome gražioje ir tvarkingoje Lenkimų poilsiavietėje. Nors nakvojome ne vieni, triukšmo nebuvo. Jautėmės puikiai pailsėję.
Mergaitės, kol laukė iš Salantų autobusu parvažiuojančio tėčio, smagiai sužaidė partiją lauko šachmatais.
Skaisčiai švietė saulė, tvenkiniuose ir Bartuvos upėje kryksėjo antys – parkas atrodė kaip tikras poilsiautojų rojus.
Galiausiai visi susirinkome ir susiruošėme į kelią.
Maršrutas vedė jaukiais parko takeliais, per kabantį tiltą. Ant suolelių sėdintys žmonės mus įdėmiai nužiūrėdavo.
Netrukus pasiekėme didįjį Skuodo tvenkinį. Aplink jį teko keliauti siaura miesto gatve su įvairiausio dydžio, amžiaus ir grožio privačiais namais. Sekanti gatvė platesnė, galėjome važiuoti šaligatviais. Stabtelėjome prie medžių paunksmėje įtaisyto paminklinio akmens. Jis skirtas ištremtiems į Sibirą vietos gyventojams atminti.
Netrukus, mūsų liūdesiui, šaligatvis pasibaigė ir vėl riedėjome automobiliniu keliu. Nelabai jauki atkarpa. Be galo džiaugėmės posūkiu į Liepų gatvę, kur galėjome pailsėti nuo mašinų švilpimo pro šonus. Už Kulų kaimo asfalto atkarpa baigėsi ir riedėjome žvyru.
Atvykome prie sodybos, kurioje smarkiai darbavosi žmonės – tvarkė teritoriją, kažką statė. Ties ja kelias nusileido stačiai žemyn prie Kubiliškės tvenkinio užtvankos.
Dviračius visai nesaugiai, išsikišusius į siaurą kelią, pririšome ir leidomės link piliakalnio. Takiukio pradžia paskendusi lapų vainikuose, vos įžiūrima. Atrodo patenki į visai kitą medžių karalystę, kur net saulė sunkiai prasiskverbia.
Laiptais užkopėme į piliakalnį. Kubiliškės piliakalnio aikštelė smarkiai apaugusi žole, takiukas vos matosi išmintas. Tikriausiai vėlyvą rudenį ar žiemą čia matosi graži Opalio ir Bartuvos santaka..
Dabar galėjome tik vos vos pro sulapojusius krūmus įžvelgti upę, tekančią kažkur giliai giliai apačioje.. Paskanavę žemuogių nusileidome nuo piliakalnio. Apsižiūrėjome nuo erkių, ir, žinoma, radome ropojančią.. Kaip gi kitaip, kai tokie žolynai..
Dviračiai mūsų sulaukė sėkmingai. Apsidžiaugę sėdome ant jų ir toliau riedėjome žvyrkeliu. Tiek į kairę, tiek į dešinę plačios pievos, žaliuose laukuose mėlynuoja rugiagėlės. Nuo pievos pakilo pempė ir pradėjo mus baidyti nuo savo lizdo.. Taip piktai, kad net drįsome ją supainioti su plėšrūnu..
Pravažiavome Erlos tvenkinį ir stabtelėjome prie Puodkalių kapinyno. Čia trumpam palikome E11 maršrutą, kad aplankytumėme Puodkalių piliakalnį. Jis visai neaukštas, su milžiniška aikštele, įsikūręs Erlos ir Bartuvos santakoje, bet pačios santakos nebuvo matyti. Mergaitės apsidžiaugė radusios sūpuokles. Trumpa atokvėpio akimirka ir leidžiamės tolyn į kelią.
Vos akimirką pasidžiaugę asfaltuotu keliu sukame vėl į vieškelį, kol privažiuojame pagrindinį kelią Skuodas – Salantai. Nejauku juo važiuoti, trumpa atkarpa smarkiai prailgsta..
Nuo posūkio važiuojame dvivėžiu keliuku, kol jis įsuka į sodybą.. Brr.. Atrodo veda per patį sodybos vidurį. Mintyse norėtųsi pasiūlyti jiems atidaryti kavinukę, kai čia pradės plūsti pėstieji.. 🙂 Jau pradėjome svajoti, ar tai galėtų būti ledainė, ar lauko užeiga.. Tik staiga tenka nulipti nuo dviračių, nes mumis susidomi didelis baltas šuo. Jis norėtų su mumis pažaisti ir seka tolyn. Jau atsidūrėme 100 metrų nuo sodybos, o jis vis eina iš paskos.. Nekreipia dėmesio į jokius kvietimus.. Galiausiai moteriškė iš sodybos sėdo į automobilį, privažiavo prie mūsų ir visaip kalbino šunį apsisukti atgal.. Jis kartais stabtelėdavo, bet ir toliau tęsdavo savo kelionę su mumis..
Galiausiai moteriškė išlipo iš automobilio ir pabandė sugauti šunį. Bet tą padaryti ne taip lengva.. Anei kokio apykaklio, nėr už ko užčiupti ir šuo sėkmingai išvinguriuodavo iš rankų, kad galėtų toliau keliauti su mumis.. Galiausiai, netekusi vilties, moteris ryžosi tokį didelį ir sunkų pakelti ant rankų ir nusinešė į automobilį.. Kai šuo saugiai tupėjo automobilyje, mums paaiškino, kad šio šuns šeimininkas dabar ligoninėje ir šuo labai liūdi, jam sunku.. Pasiteiravusi, kur link mes keliaujame, patvirtino, kad kryptis teisinga ir iki Mosėdžio liko visai nedaug. Atsisveikinome, pasilinkėjome sėkmės ir pajudėjome visi savais keliais.
Pervažiavome tiltu per Bartuvos upę ir privažiavome asfaltuotą kelią. Automobilių nedaug, galima smagiai lėkti su vėjeliu. Dešinėje statūs Bartuvos slėnio šlaitai. Aplink kelią pradėjo daugėti sodybų ir.. akmenų..
Dabar jau neabejojome, kad artėja Mosėdis.
Miestelis išpuoselėtas, namų teritorijos sutvarkytos ir išpuoštos, dažniausiai akmenimis. Kūliai sustatyti ir pagrindinėje miestelio aikštėje. Prie pat aikštės miestelio traukos centras – V.Into akmenų muziejus.
Nors diena jau vakarop, bet muziejų aplankyti labai norėjosi. Pirmiausia atidžiai apžiūrėjome vidaus ekspoziciją. Pasikartojome apie žemės sandarą, istoriją ir seisminę veiklą. Apžiūrėjome įvairiausius brangius ir paprastus, spalvotus ir nelabai kristalus bei akmenis. Parodoje pro akis nepraslysta netgi žmogaus kūne atsirandantys akmenukai.
Ekspozicija tęsiasi lauke, negalvojome, kad teritorija tokia didžiulė. Įrengta apžvalgos aikštelė, tilteliai, labirintai ir gausybė įvairiausio dydžio akmenų.
Užtrukome nei daug, nei mažai – porą valandų ir nesijautėme, kad tikrai visai viską pamatėme.
Dėliodami maršrutą buvome pamiršę įskaičiuoti muziejaus lankymo laiką.. Ir nors saulė jau krypo vakarop ir norėjosi baigti tos dienos kelionę Mosėdyje, bet laukė dar ilgas kelias iki Salantų..
Per Mosėdį greitai nepavažiuosi.. vis stabčiojome, tai apžiūrėti Mosėdžio piliakalnio, tai koplytėlės.
Tik už miesto, stengėmės greitai minti pedalus ir greitai pasiekėme Šauklius. Rodyklės viliojo iki Šauklių riedulyno. Nepasidavėme. Ne taip seniai jame lankėmės, o papildomi kilometrai dabar nelabai reikalingi.
Nuo Šauklių sukome link Šatraminių, kelias be galo kalvotas, tarsi linksmųjų kalnelių. Mes suplukę, iškišę liežuvius vos užmindavome iki pat viršūnių..
Šatraminiuose atsisveikinome su asfaltu ir sukome į vieškelį. Laukuose vėl mūsų keliamu triukšmu piktinosi pempė, nors mes mėgavomės gamtos ramybe. Miške kelias tapo sunkiau pravažiuojamas ir labai šlapias. Kol galiausiai už miško išnirome į vos įžiūrimą, apaugusi keliuką per dirbamą lauką.
Ramybės nebeliko. Priekyje garsiai birbė važinėjantys motociklai – prie Juodupėnų tvenkinio įrengta motokroso trasa.
Privažiavome žvyro kelią, kuriame vis teko prasilenkti su automobiliais. Jie su prikrautomis priekabomis atrodė užima visą kelią. Skubėjome link asfaltuoto kelio. Jis pasirodė daug tuštesnis, nei šis kaimo vieškelis.
Trumpai pasitarę ryžomės išsukti iš maršruto, kad aplankytumėm Juodupėnų tvenkinio paplūdimį. Dantis sukandę mynėme į aukštą kalną, už kurio mūsų turėjo laukti nusileidimas prie tvenkinio.. Miestelyje kelias išsilygino. Pravažiavę ne vieną viliojantį posūkį, galiausiai pasiekėme Tvenkinio gatvę, kuria patogiai nuriedėjome nuo kalno žemyn į paplūdimį.
Tvenkinio pakrantė gražiai sutvarkyta, įrengti suoleliai, lieptelis, nemažai žmonių poilsiauja. Prisėdome ir trumpai pasistiprinome, kad lengviau būtų keliauti toliau.
Iš Juodupėnų miestelio nusileisti vienas malonumas. Švilpėme su vėjeliu, stabdyti teko tik kad nepralėktumėm posūkio. Nusileidę nuo kalno patekome į visiškas lygumas. Maršrutas vedė palei melioruotą upelį – kanalą. Kaip kokiuose Nyderlanduose. Tolumoje ryškiai matėme savo kelionės tikslą – Salantų bažnyčią.
Bevažiuojant netikėtai aptikome stendą prie kalvelės. Pasirodo tai ne šiaip kalvelė, o Alkos kalnas – piliakalnis. Vakarėjant įkopėme į kalvelę ir galėjome įsivaizduoti, kaip kadaise čia būdavo aukuras, kas vykdavo prieš daug daug metų.. Dabar nuo kalno geriausiai matyti Salantų bažnyčia, kurios kadaise čia nė kvapo nebuvo..
Jau smarkiai vakarėjo, nusileidę nuo kalno skubėjome įveikti paskutinius kilometrus. Mūsų laukė dvi nemenkos kalvos. Pirmoji žvyrkeliu, o kita visai Salantų miesto centre asfaltuota.
Įveikėme jas ir galiausiai pasiekėme Salantų bažnyčią. Nors važiavome kiek mažiau nei 4 valandas, bet apžiūrinėdami grožybes kelyje užtrukome net 7 valandas. Beveik visa darbo diena. 🙂
Informacija:
https://baltictrails.eu/lt/forest/day/133
https://baltictrails.eu/lt/forest/day/164
https://www.infoskuodas.lt/lankytinos-vietos/skuodo-miesto-parkas/
http://www.skouds.lt/lt/archeologines-vertybes/379-kubiliskes-piliakalnis
http://www.skouds.lt/lt/archeologines-vertybes/383-puodkali-piliakalnis
https://www.akmenumuziejus.lt/
http://www.salanturp.lt/index,lt,14573.html
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą