Oandu-Aegviidu-Ikla 370km maršrutas, sukurtas 2012 metais, pirmasis iš ilgųjų Estijos maršrutų. Internete netrūksta reikalingos informacijos: pateikiamas ir aprašymas, ir maršrutas Google maps, ir GPS failas naudojimui savo žemėlapiuose. Visame take nedideliais atstumais įkurtos/išdėliotos stovyklavietės nakvynei. Maršrutas skirtas tiek pėstiesiems, tiek dviračiams. Ir visa tai taip netoli nuo Lietuvos – iki pietinio taško vos 5-6 valandos automobiliu nuo Lietuvos. Iki šiaurinio – tolėliau 8-9 valandos. Nesusigundyti neįmanoma. 🙂
Kol susiklostys tinkamos aplinkybės ir galėsime keliauti šiuo maršrtutu laukėme 5 metus. Dar tiek pat – 5 metus – truko mūsų kelionė. Pirmuosius 4 metus keliaudavome po vieną ilgąjį vasaros savaitgalį, tik paskutiniais, pandeminiais, metais pavyko rasti daugiau laiko ir sėkmingai užbaigti visą kelionę. 
Ar patiko? – Labai! Tai buvo tikrai visų laukiama ir mėgiama vasaros išvyka. Savotiškas pabėgimas į laukinius Estijos kampelius.
Negalėjome atsistebėti Estijos miškų tarnybos požiūriu į tvarką, priežiūrą ir rūpestį. Visiška retenybė buvo pamatyti sulūžusį medinį taką, ar užžėlusią žolėje brydę vietoje aiškaus tako. Tai labiau vienkartiniai atvejai. Dažniausiai žingsniuodavome atnaujintais mediniais takeliais, patogiais tilteliais, gerai išmintu, spygliais ar pjuvenomis nuklotu takeliu. Pasiklysti beveik neįmanoma, galima judėti tiek iš šiaurės į pietus, tiek iš pietų į šiaurę. Žymėjimas visada matomas, ir netgi nurodoma, kiek kilometrų į vieną ar į kitą pusę. 
Pirmuosius dvejus metus, kol mergaitės buvo mažėlesnės, nakvodavome kempinguose. Niekaip nesuprasdavome, kodėl beveik nėra kempingų Estijoje, ar kodėl tiek nedaug žmonių juose. Kol galiausiai ryžomės nakvoti nemokamose Estijos stovyklavietėse. Daugiau į kempingus grįžti nebesinorėjo. Stovyklavietės Estijoje švarios, tvarkingos, su tualetais ir net tualetiniu popieriumi jose! Dažniausiai (su retomis išimtimis) jose netriukšmaujama naktimis ir galima puikiai išsimiegoti. Kartais galima rasti net tekančio švaraus vandens, ar pasisemti jo iš šulinio. Tik ne visada garantuota vieta, nes žmonių, ypač vasaros savaitgaliais, netrūksta. Kartais labai džiaugdavomės, kad galime su automobiliu pavažiuoti tolėliau ir rinktis laisvesnę, jaukesnę ar patogesnę stovyklavietę. 
Mes smarkiai pasilengvinome savo kelionę prisitraukdami automobilį su maistu, visa manta nakvynei ir turėdami saugumą netikėtais atvejais greitai pasiekti civilizaciją. Maršrutas retai užsuka į kaimelius ar miestelius, nedažnai galima rasti maisto parduotuvių, kavinių ar autobusų/traukinių stotelių su tinkamu grafiku. Maršrutas tinkamiausias gamtos mylėtojams, bendravimo, muziejų, architektūros ir panašių patirčių labai nedaug.
Laikui bėgant keitėsi mergaičių jėgos ir mūsų įveikiamas atstumas. Jei pradžioje tai tebūdavo 10-15km dviračiu su 7mete ir 4mete, tai paskutinę dieną nužingsniavome 22km pėsčiomis ir jautėmės ne mažiau pavargę už savo 11metę ir 8metę. Jei prieš 5 metus labai stengdavomės derintis prie jų tempo, tai pabaigoje jau patys kartais nebespėdavome iš paskos.. Bet brangiausia tai ne kilometrai ar tempas, o mūsų laikas kartu šeimoje. Ir nors paskutinę kelionės dieną visi sutarėme įveikti ir kitą ilgąjį maršrutą per Estiją, vargu ar tai pavyks įgyvendinti mums visiems 4 kartu. Jau dabar nelengva rasti, kur įsprausti kelionę tarp visų įsipareigojimų, o su 17mete ir 14mete įgyvendinti turi būti dar gerokai sunkiau.. Ir nežinia ar su tais senučiukais tėveliais dar iš viso bus verta žingsniuoti sraigės tempu.. 😉 Na bet laikas parodys..
Oandu – Ikla maršrutas skirtas ir dviratininkams, ir pėstiesiems. Buvome labai patenkinti savo sprendimu tik pėstiesiems skirtas atkarpas eiti pėsčiomis, o likusias važiuoti dviračiu. Maršrute yra pavaizduoti dviratininkams skirti apvažiavimai, bet jie aplenktų mūsų be galo mėgiamas Estijos pelkes, ar siaurus pažintinius miško takučius. Pėsčiomis ėjome pačias gražiausias maršruto atkarpas. Visą kelią įveikti pėsčiomis irgi būtų ne taip smagu, kaip su dviračiais. Didelė dalis maršruto veda miško žvyrkeliais, tiesut tiesutėliais, su vandens grioviais iš abiejų pusių ir be jokios galimybės nukrypti. Juos įveikti smagiau ir greičiau ratuotiems. Estijoje netrūko jokių geliančių vabzdžių, mus vydavosi spiečiai uodų, aklių, sparvų – su dviračiais lengviau nuo jų pasprukti. 
Tvirtas, sportiškas žmogus gali nesunkiai įveikti visą maršrutą per 10 dienų pėsčiomis ar per 5 dienas dviračiu. Mes, tuo tarpu, ramiai, gražiai, saugiai ir patogiai mėgavomės Estija 25 nuostabias dienas per 5 vasaras.
Ačiū ir iki Estija! Iki tariame ir Estijos miškams, pelkėms, stovyklavietėms bei kraugeriams.. Pasiilgsime.. 🙂
Informacija:
https://www.loodusegakoos.ee/where-to-go/hiking-route/oandu-aegviidu-ikla-hiking-route
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą