Paukjärve – Aegviidu (22km pėsčiomis)
Ilga, paskutinė maršruto diena žingsniuojant aukštyn-žemyn kalvelėmis, smėlėtais keliukais, minkštais takeliais, lentomis per pelkes, tiltukais per upelius, uogaujant ir grybaujant. Likusį maršruto atstumą pasirinkome įveikti iš šiaurės į pietus, kad pabaigtumėm ne kaži kur vidury miško, o Aegviidu kaimelyje. Aegviidu – vietinių žygeivių centras. 
Atvykome į jau pažįstamą automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje būta prieš metus. Iš čia žmonės arba nešasi palapines ir įrangą stovyklauti, arba grįžta į aikštelę su visa manta atgalios jau po poilsio. Mėgstama vieta. 
Mes tuo tarpu pereiname platų medinį tiltą ir brendame smėlėtu takeliu iki savo maršruto. Atrodo viską prisimename, tik.. kaži kodėl pasirenkame tikrai ne patį tiesiausią kelią. 
Vingiuojame kairėn ir dešinėn, kol galiausiai susitikriname su žemėlapiu, užkopiame į kalną – suradome! Suradome būtent tą vietą, kur pernai išsukome iš kelio. 
Žmonės pasiliko toli apačioje, iki čia ataidi tik jų garsesni šūksniai. Mes tuo tarpu žingsniuojame vieni ir tolstame nuo civilizacijos.
Tikrai nepamiršome, kad kraštovaizdis šioje vietoje smarkiai kalvotas. Tai kylame aukštyn, tai leidžiamės žemyn stačiais keliukais.
Atkarpėlę einame Paukjärve pažintiniu taku ir galime mėgautis stendais. Takelis nepamiršta nusileisti prie gražiausių miško ežeriukų. Estiškai suprasti sunku, bet stendai vaizdžiai paveikslėliuose nupasakoja jų ledyninę kilmę.
Palikus pažintinį taką, kelias tampa ne toks platus, pelkėtoje vietovėje net tenka maknoti per purvyną, kartais pasitaiko užvirtusių medžių. 
Bet laukinesnis vaizdas trunka neilgai, prieiname dar vieną pažintinį taką – Jussi. Stabtelime pailsėti Jussi stovyklavietėje ir keliaujame toliau mėgautis ežerų vaizdais, kalvelėmis, uogomis ir grybais. 
Jussi pažintinis takas pasakoja apie vandens ir drėgnų vietovių augalus, nuleidžia stačiais laiptais žemyn prie ežero ir nuveda lentų takeliu per šlapesnes vietas. Sekdami pažintiniu taku aplankome net 5 ežerų pakrantes. 
Maršrutas netikėtai išveda į milžinišką, atvirą dykynę. Pasirodo dar 1953-iaisiais šioje vietoje treniravosi sovietų armijos daliniai.
Nuolatinės ugnys ir šaudymas paliko savo ženklų, suformavo vietovę. Laukų nebespėjo pasiglemžti miškas ir išliko dabar saugomas plotas su tundrai būdinga augmenija. 
Ilgokai smėlėtu keliuku, kepinant saulei, žingsniavome pirmyn.
Kai priėjome mišką, jautėmės gerokai pasiilgę jo teikiamo pavėsio ir vaizdų. Patogiai, jaukiu, mediniu, pėsčiųjų tilteliu kirtome Soodla upę ir tesėme kelionę miško keliais. 
Keliai platūs – įsiliejome į lygumų slidinėjimo trasą.
Takas nusuko trumpam į siauresnį takutį palei pelkę. Čia pelkiniame ežerėlyje išbaidėme vienišą vyrą plaukiką. Jis drąsiai plaukė nuo vieno kranto iki kito. Pamatęs mus, pasiliko laukti vandenyje prie kito kranto.
Už pelkės vėl platūs keliai. Mažylę, o ir mus jau pradėjo imti nuovargis. 
Nors atrodo taip netoli turėtų būti tas Aegviidu. Bet vis jo nematyti ir nematyti.. 
Žingsnis po žingsnio, koja už kojos ir štai galų gale miestelis! Stotyje laukė ne vienas simpatiškas traukinys. Čia patogu atvykti.
Labai gera prisėsti ir pailsinti nuvargusias kojeles. Tik labai sunku suvokti, kad įveikėme visą visutėlį Oandu – Aegviidu – Ikla kelią..
Informacija:
https://www.loodusegakoos.ee/where-to-go/recreation-areas/aegviidu-korvemaa-recreation-area/rmk-hiking-route-jarvi-pikkjarve-hirvelaane-95-km
https://loodusegakoos.ee/where-to-go/recreation-areas/aegviidu-korvemaa-recreation-area/aegviidu-visitor-centre
https://www.loodusegakoos.ee/where-to-go/recreation-areas/aegviidu-korvemaa-recreation-area/paukjarve-nature-trail-5-km
https://www.loodusegakoos.ee/where-to-go/recreation-areas/aegviidu-korvemaa-recreation-area/jussi-nature-trail-8-km
https://rmk100.ee/100-stories/1953-soviet-military-training-polygon-is-established-in-korvemaa
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą