Dviračiu ir pėsčiomis per Estiją 23

18 rugsėjo, 2021 autorius Mama

Estija_23_12
Ardu – Noku stovyklavietė (22km dviračiu)

Saulėta diena riedant žvyrkeliu miškais ir laukais. Jaukiai ilsėjomės Napu stovyklavietėje, grožėjomės Jägala upe, aplankėme Kautla memorialą ir vedėmės dviračius 4 kilometrus mediniais takeliais per pelkę.

Važiuoti pradėjome Ardu miestelyje. Jis prie pat pagrindinio kelio iš Talino į Tartu. Dar kartą įsitikinome, kad pasielgėme teisingai atsisakydami poros kilometrų Talino-Tartu keliu. Kol nusivedėme dviračius iki šalutinio keliuko kelis kartus mūsų vos nenupūtė gūsis nuo pravažiuojančių autmobilių.
Estija_23_01
Mažesniame kelyje drąsiai sėdome ant dviračių ir asfaltuotu keliu įveikėme pirmuosius šios dienos kilometrus. Kairėje akį vis traukė milžiniškas tvenkinys.
Estija_23_02
Už poros kilometrų asfaltas baigėsi. Pasiekėme mišką su siauru žvyro keliuku. Jau jautėmės pasiilgę gamtos ir norėjosi pabėgti nuo civilizacijos.
Estija_23_03
Maršrutas puikiai patenkino mūsų pageidavimą. Didžiąją dienos dalį matėme miškus, pievas ir tik vos keletą sodybų.
Estija_23_04
Netikėtai bevažiuojant mus sustabdė Estijos šimtmečio ženklas. Jis kviečia aplankyti Kautla memorialą. Sudėti akmenys primena liūdną ir skaudžią istoriją apie išdavystes, žūtis ir sudegintas sodybas. Dabar tai ramybės uostas, apgaubtas medžių, su gausybe čiulbančių paukščių.
Estija_23_05
Riedėjome keliuku toliau, kol pasiekėme Jägala upę. Už jos stabtelėjome stovyklavietėje. Jauki, nedidukė ir smėlėta.
Estija_23_07
Patogiai užkandome ir pailsėjome. Pamatę atvykstant kitą dviratininkų šeimyną, užleidome jiems poilsio vietą.
Estija_23_06
Per stovyklavietę veda ir dar vienas ilgasis Estijos maršrutas Peraküla-Aegviidu-Ähijärve. Estija_23_08
Privažiuojame miško kelią, gausiai pristatytą automobilių. Pasirodo čia prasideda Kakerdaja pelkės pažintinis takas. Estija_23_09
Labai nustembame radę ženklą, kad dviračius reikia vestis. Kaip gi taip? Juk maršruto žemėlapyje visada būna pavaizduojama, jei dviračiais reiktų važiuoti kitu maršrutu. Juk mes galėjome tik iki čia atvažiuoti ir toliau eiti pėsčiomis.. Jei tik būtume žinoję.. Na bet nieko nebepakeisi.. 🙂
Estija_23_10
Nulipame nuo dviračių, nusiteikiame mėlynėms ant blauzdų nuo dviračių pedalų ir kantriai stumiame į priekį. Iš tankaus miško išeiname į atvirą, toli besidriekiančią Kakerdaja pelkę.
Estija_23_11
Dėl nepatogumų pelkės grožis nė kiek nenublanksta. Mergaitėms kartais net smagiau, kai reikia sugalvoti, kaip pasukti dviratį posūkyje, kad jis nenuvirstų nuo lentų ant paklotės.
Estija_23_13
Tiesa, prasilenkti su mumis pėstiesiems tikras vargas, labai atsiprašome. Kantriai ir lėtai įveikiame visus 4 kilometrus pėsčiomis, vesdamiesi dviračius.
Estija_23_16
Prisidūrėme ir dar kelis šimtus metrų pasirinkę netinkamą išsišakojimą.
Estija_23_15
Pelkės pabaigoje mūsų vėl laukia tamsus, gaivus lapuočių miškas ir išalkusių uodų gausa. Apsilankome Noku stovyklavietės tualetuose, apsižiūrime, kur galėtumėm pastatyti palapinę ir ar tilpsime. Dar išpūtę akis stebime, kaip iš automobilio išlipęs užsienietis nuo galvos iki koju kelis kartus apsipurškia priemone prieš kraujasiurbius.. Pakilęs lašelių debesis net nuo mūsų nuveja uodus tolyn į tankmę. Priemonė tikrai veikia!
Estija_23_14
Kol atsigabename savo automobilį, Noku stovyklavietė užsipildo. Ką tik prieš minutę išnyko paskutinė padoresnė galimybė pastatyti mūsų palapinę. Gaila.. Noku tualetas ko gero pats puikiausias mūsų regėtas šiuometinėse stovyklavietėse. 🙂
Išvažiuojame pasidairyti kitos vietos nakvynei. Apsistojame Mägede stovyklavietėje prie karjero ežerėlio. Čia mėgstama maudynių vieta, paplūdimys. Tiek žmonių šiemet, atrodo, dar nesame regėję. Sulaukiame, kol poilsiautojai paliks mūsų nusižiūrėtą vietą ir puolame statytis palapinės. Vakarop viskas nurimsta, lieka tik stovyklautojai.
Estija_23_17
Ryte sutinkame moteriškę su Kõrvemaa gamtos parko anketa. Su ja kartu pasidžiaugiame Estijos gamta ir kruopščiai užpildome anketą. Anketa labai detali – klausia ką veiksime, kur nakvosime, kaip dažnai, kiek ketiname išleisti pinigų vienam ar kitam dalykui. Lietuvoje nieko panašaus nesame matę. Dar kartą užplūsta noras, kad ir Lietuva taip puikiai tvarkytųsi nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, stovyklavietėse, kad lietuviai lygiai taip pat atsakingai žvelgtų į laisvalaikį gamtoje. Gal kada nors.. Mergaitės neleidžia ilgai svaičioti, nes Lietuva vis tiek geriausia, ir kiek gi galima “burbuliuoti“ apie tą Estiją ir jos grožį.. 🙂