Dviračiu ir pėsčiomis per Estiją 22

16 birželio, 2021 autorius Mama

Estija_22_14

Kelias nr. 122 prie Vana Kaiu – Rava (30km dviračiu)

Saulėta diena, riedėjome vieškeliais, asfaltuotais keliais, aplankėme Vahastu ir Triigi dvarų teritorijas. Dienos pabaigoje teko keisti planus, nes paaiškėjo, kad maršrutas realybėje pakeistas ir atsiremia į remontuojamą kelią.

Kai atvažiavome į dienos maršruto pradžią, mus pasitiko baisus triukšmas.
Estija_22_01 Milžiniški miškovežiai – pjaustyklės krovėsi medžius, o sukrisdavo į sunkvežimius medžių drožlės. Aplinkui byra, dulka, skubėjome kuo greičiau pravažiuoti..
Estija_22_02 Kelias pagrindinis, nejaukus, situaciją pagražina tik nuostabus oras ir paukščiukai. Kaimelyje sukame kairėn, važiuojame pro plačius laukus, apleistą kolūkį.
Estija_22_03 Riedame ramiai, kol pasiekiame Vahastų dvaro vietovę. Stende perskaitome apie jo istoriją ir pravažiuojame keliuku pro likusius dvaro pastatus.
Estija_22_04 Mumis susidomi šuniukas, bet pavyksta jo išvengti pagreitinant tempą.
Už Vahastu sukame į tolyn vedantį žvyrkelį.
Estija_22_05 Netrukus pasiekiame mišką ir Hirvelaane stovyklavietę. Stovyklavietė gražiame miškelyje, nedidukė ir labai pamėgta žmonių.
Estija_22_06 Net keista, kad užkąsti pavyko visai vieniems, tereikėjo truputėli palaukti, kol išvyks dviratininkų kompanija. Tuo tarpu nakvoti čia netilpome. Kai atvykome vakare nebebuvo vietos nei automobiliui pastatyti, nei palapinei.
Estija_22_07 Puikiai užkandę ir pailsėję mynėme toliau. Iš pradžių mišku, po to vėl atvirais laukais. Važiuoti nebuvo sunku – pasiekėme asfaltuotą kelią, automobilių beveik nėra. Tokie užsisvajoję važiavome ilgokai, kol po vieno iš posūkių supratome, kad nematome kelio ženklų.
Estija_22_08 Nors važiavome pagal turimą maršrutą telefone, vis tik grįžome ir pradėjome dairytis rodyklių.
Estija_22_09 O rodyklės vedė tarsi pro Rava link pagrindinio kelio.. Gal tai susiję su naujos autostrados tiesimu ir tik laikinas dalykas?
Estija_22_10 Kaip bebūtų sukome į Triigi dvarą link Rava kaimelio. Dvaras puikiai sutvarkytas ir atnaujintas. Nežinia dėl ko ar dėl karantino, ar dėl kitų priežasčių, jo teritorija tuštut tuštutėlė. Tik moteriškė išėjo pailsėti ant saulutės. Ko gero dvaro prižiūrėtoja?
Estija_22_11 Apėjome kiek galėjome didesnę dvaro teritoriją. Norėjosi čia būti ir vaikštinėti dar ilgai ilgai. Bet laukia kelias.
Estija_22_12 Sėdome ant dviračių ir nuriedėjome tolyn. Kelias asfaltuotas, einasi greitai, tik staiga atsiduriame į žvyro kalnus.
Estija_22_13 Neužilgo bus įrengtas puikus dviračių takas, tuo tarpu mums pakliuvo neįveikiama žvyro tvirtovė. Pagrindiniu keliu iki Ardu nedrįsime važiuoti. Ten švilpia lengvieji ir milžiniški krovininiai automobiliai. Tuos kelis kilometrus praleisime, vargu ar jie mums įveikiami.
Estija_22_15 Taip netikėtai baigėsi mūsų diena. Kadangi netilpome į Hirvelaane stovyklavietę, teko ieškoti dar ir kitos stovyklavietės.
Estija_22_16 Nakvojome Hiieveski stovyklavietėje visai netoli Ardu miestelio. Čia mūsų laukė milžiniška netvarkyta pieva palapinėms. Tualetai nelabai prižiūrėti, bet palyginus su lietuviškais, dar visai puikūs. Už kelio – didžiulis, seklus, akmenuotas tvenkinys, tinkamas maudynėms.