Pėsčiomis per Lietuvą 41

18 kovo, 2021 autorius Mama

Rėkučiai – Meironys (13km).
Diena Aukštaitijos nacionaliniame parke. Aplankėme pilkapius, Lietuvos senovinį gynybinį pylimą, pamatėme Palūšę, žingsniavome skulptūrų takais ir pažintiniu botaniniu taku.

Diena prasidėjo einant žaviais miško keliukais, sukome pro pilkapius.
Sužavėjo XII-XIII amžiaus gynybinis pylimas. Labai pakurstė vaizduotę tai, kad jis supiltas taip seniai, kai gyvenimas buvo visai kitoks.
Smagu sukurpti istoriją, kokios virė kovos, kaip galėjo apylinkės atrodyti tuomet, kas jį pylė.. Nieko panašaus iki šiol Lietuvoje nebuvome regėję.
Nuo pylimo ilgokai žingsniavome keliuku palei geležinkelio bėgius. Vis ieškojome progos juos kirsti. Galiausiai pasitaikė ne tokie statūs šlaitai ir išmintas takiukas.
Kitoje pusėje, neilgai paėjėję keliu, patekome į medinių skulptūrų taką.
Juo ne kartą eita, bet mergaitėms skulptūros ir vėl atrodo kaip nematytos.
O ir mums įdomiau žingsniuoti. Smagiai judėjome pirmyn ir atsidūrėme Palūšėje.
Sovietinės poilsiavietės pastatai atrodo dar labiau apleisti, bet visa kita nepaprastai išgražinta. O bažnyčios išvaizdumas.. dar nematėme taip atnaujintos.
Nusileidžiame iki Lūšių ežero pakrantės ir patenkame į pažintinį botanikos taką. Botanikos takas sensta, daug sulūžusių medinių lentelių, nebegalima patekti į pelkių ežerėlio poilsio aikštelę ant vandens, bet dar takas įveikiamas.
Nors jau skverbiasi prieblanda, bet žmonių, bevaikštančių taku, ne vienas. Apsukę beveik pilną ratą, keliaujame Lūšių ežero pakrante link Meironių.
Čia, šalia skulptūrų, tiesiamas naujas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Netrukus bus nuostabus poilsio takas, dabar žingsniuojame labiau statybų aikštelėje.
Mergaitės išbando ne vienos prieplaukos tvirtumą. Sėkmingai.. Kai pasiekiame Meironis, užsidega apšvietimo žibintai. Pačiu laiku, nes eiti jau buvo tamsoka.
Tokiomis puikiomis sąlygomis pereiname Meironis ir baigiame šios dienos pasivaikščiojimą.