Pėsčiomis per Lietuvą 40

21 vasario, 2021 autorius Mama

Raudonė – Rėkučiai (14km).
Diena Aukštaitijos nacionaliniame parke. Žvelgėme į Kretuono ir Vajuonio ežerus, užlipome į du apžvalgos bokštelius, aplankėme Reškutėnų piliakalnį, grožėjomės Reškutėnų bažnyčios ir senosios mokyklos pastatais.

Pati pradžia mus lydėjo gražiu mišku. Iš pradžių jaukiu keliuku, vėliau trumpai bekele, o galiausiai vėl gražiais keliukais.
Praėję žiemkenčių lauko pakraščiu atsidūrėme asfaltuotame kelyje. Juo pasiekėme Reškutėnus.
Stabtelėję prie įspūdingos medinės bažnyčios, apsisukome ir grįžome iki rodyklės link piliakalnio.
Žingsniavome keliu, tikėdamiesi nuorodų. Deja, daugiau jų neradome. Pirmiausia pasukome vienu keliu, jis mus atvedė prie sodybos. Nenorėdami eiti per jos teritoriją, grįžome iki kito, vos matomo, keliuko. Juo užkopėme į piliakalnį.
Sodybos šeimininkai čia iškėlę trispalvę, gražiai nušienavę. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdas į Kretuono ežerą.
Nusileidžiame nuo kalvos ir pasukame ežero link. Čia žvejų rojus, privati prieplauka valtims.
Pasidairę sukame vos matomomis vėžėmis pelkių apžvalgos bokštelio link. Dėmesį patraukia kaži kokie burbulai ar pakabukai ant elekros laidų. Vėliau sužinosime, kad jie skirti migruojantiems paukščiams apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų su laidais.
Išeiname į gerą kelią. Juo greitai pasiekiame atokią sodybą su išpieštomis sienomis. Apeiname sodybą pagarbiu lankstu ir užsilipame į bokštelį.
Jis kaip tik šiuo metu atnaujinamas, iki pat viršaus lipti negalima. Bokštelis labiausiai skirtas paukščiams stebėti. Mes juokaujame – iš kur čia rudens pabaigoje tų paukščių gausi.. Ir kaip tik tuo momentu virš mūsų galvų, garsiai mosuodama sparnais, praskrenda gulbė. 🙂
Tuo pačiu keliu atgal grįžtame į Reškutėnus. Žengdami asfaltuotu keliu dairomės į sodybas, apsukam ratuką aplink uždarytą muziejų, užsukame apžiūrėti senosios mokyklos pastato.
Tarpukariu Lenkijos teritorijoje buvusi mokykla sugebėjo išsilaikyti ir mokyti lietuviškai. Neįtikėtina. Prieiname Pervieniškes, čia apžiūrime paminklą Vytautui. Už Pervieniškių vėl išsukame iš kelio ir žingsniuojame į Lygumų apžvalgos bokštą.
Kad jį prieitumėm, užkopiame laiptais į netikėtai prieš akis išdygusią kalvą. Ant kalvos įtaisytas apžvalgos bokštas leidžia apžvelgti visas apylinkes.
Po truputį atsėlina tamsa. Pasiskubiname ir grįžę į kelią pasiekiame Rėkučių kaimą. Jei pavadinimas jo kilęs iš rėksnių ir mušeikų, tai dabar kaimas dvelkia ramybe ir keri grožiu. 🙂
Pasiekiame savo kelionės tikslą su pirmąja tamsa, kaip tik laiku.