Dar vienas lietuviškas takiukas per mišką. Jį apėjome pakankamai sparčiai, bijodami besiartinančio debesies.
Pradėjome kelią nuo Lekėčių girininkijos pastato. Stovėjimo aikštelė milžiniška, nė vieno automobilio, tik pridaužyta stiklų.. Perėjome kelią ir atsidūrėme miško take. Žymėjimas yra, bet nusprendėme eiti į priešingą pusę.. Geriau taip nedaryti, nes kokius 3 kartus teko tikslintis maršrutą.
Graži kelio atkarpa buvusiu geležinkeliu baigiasi, pereiname į miško keliukus. Prieiname Lekėčių kapines, žvilgtelėję į jas, patraukiame toliau Lekėčių pakraščiu. Mus pamačiusi vietinė gyventoja santūriai šypsosi, bet neatrodo nustebusi.. Matyt takas lankomas.
Nusukę nuo Lekėčių šiek tiek paklystame.. Nes nesitikėjome tokio sprendimo. Takas veda ne keliu, kuris turbūt dažnai važinėjamas, o keli metrai nuo kelio, pramintu takučiu. Atradę žymėjimą ir stendus nudžiungame. Takeliu eiti sunkiau, bet įdomiau. Neilgai trukus vėl išlendame į kelią.
Daugiau stendų nebėra iki pat šaltinio. Prie šaltinio rikiuojasi eilė. Pasiseka, kad mažylė gauna gerti be eilės. Besibūriuojantys turi po kelis milžiniškus butelius. Va ir viskas, grįžtame prie automobilio.
Tako ilgis 4km, įveikėme jį sparčiai per 1 valandą ir kelioliką minučių.
Oficiali informacija:
https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/lekeciu-pazintinis-takas/4442
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą