Važiavome pasižiūrėti smarkiai išreklamuotų, gausiai apdovanotų turizmo ceremonijose, įspūdingiausių Velso urvų. Išsiruošėme anksti ir vis tiek nebuvome pirmieji. Prie įėjimo jau būriavosi žmonės.
Kai tiek daug gražių žodžių girdi iš anksto, sunku nenusivilti. Visaip tuos lūkesčius bandėme mažinti ir, reikia pripažinti, radome tikrai gerą centrą visos dienos išvykai.
Mergaitės apsilankymui ruošėsi su didele baime. Kaip tik neseniai buvo išgelbėti Tailando berniukai po 10ties dienų gyvenimo tamsoje ir be maisto Tailando urve. Ypač mažylei reikėjo ne kartą patvirtinti, kad mums taip nenutiks.
Bet kai atvykome ir išvydome dar ir dinozaurų parką, visos baimės išlakstė į šalis. Pro dinozaurus pasiekėme pirmąjį urvą. Jame ilgiausia ekskursija, gražiausi vaizdai. Nors atrodo girdėjome nemažai apie stalaktitus ir stalagmitus, bet sužinojome dar daugiau ir atnaujinome savo žinias.
Išėję iš urvo, eidami toliau radome geležies amžiaus kaimelį-gyvenvietę. Už jo priėjome Katedros urvą, kadaise irgi gyventą. O dabar jame vyksta daug tuoktuvių ceremonijų.
Bespoksant gausybei dinozaurų, pro besiveržiantį vandens ugnikalnį kilome aukštyn į kalną. Čia atsiveria nuostabūs vaizdai į tolį. Bet mes pasirinkome lįsti į dar vieną – Kaulų urvą. Jame rasta daug kaulų ir įrodymų, kad čia gyventa tiek bronzos amžiuje, tiek buvo apsistojęs romėnų legionas.
O dabar iki šio urvo driekėsi ilga žmonių eilė. Kiekvienas turėjo sulaukti savo šalmo, kurį atnešdavo jau apsilankęs žmogus. Kai kurie, nekantresni, apsisuko ir išėjo nesulaukę. Kiti pasiteiraudavo ar verta ir spręsdavo pagal atsakytojo nuomonę.. Mes kantriai atstovėjome eilę ir pakliuvome sėkmingai į urvą. Jis neilgas, bet labai įdomus vaikams. Nes kinta šviesos, sklinda pasakojimas, daug žvėrių ir žmonių figūrų. Be to, reikia eiti savarankiškai su šalmais.
Išėję į dienos šviesą, leidomės žemyn pro krioklį ir dar nematytus dinozaurus. Nieko nuostabaus, nes dinozaurų čia apie 200 ir “tupi“ beveik prie kiekvieno medžio.
Net ir išėjus iš urvų teritorijos mūsų išvyka nesibaigė. Suskubome į paskutinį traukinuką, vežantį link akmenų ratilų ir fermos. Čia mūsų laukė stručiai, lamos, poniai, arkliai, verdantis vaškinių ūkininkų gyvenimas.
Grįžome pėsčiomis, lynojant lietučiui, pro aukštus, didelius, ratais surikiuotus akmenis.
Daugiau šią dieną atrodė nebetilps nė vienas įspūdis..
Oficiali informacija:
http://www.showcaves.co.uk/
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą