Po vadinamąją krioklių šalį veda ne vienas takas. Pasirinkome 9km maršrutą per 4 įspūdingus krioklius.
Į automobilių aikštelę atvykome anksti ryte, kai joje nebuvo nė gyvos dvasios – vis dar gyvenome Lietuvos laiku.
Bandėme susimokėti už aikštelę, bet vis nepavykdavo įmesti monetų į aparatą. Visa laimė, netrukus atvyko parko reindžeris. Jis maloniai pasisveikino ir pasisiūlė padėti sumokėti. Paaiškėjo.. kad dalis mūsų turimų svarų monetų.. pasenusios! Šiaip ne taip sukrapštėme turimus grynuosius ir išėjo kaip tik tiek, kiek reikia sumokėti – pasisekė!
Išsiruošėme į kelią. Takas vedė miškingomis vietovėmis palei čiurlenantį upelį. Tokie takai mūsų vieni mėgstamiausių.. Ramiai žingsniavome, mėgavomės gamta, garsais ir milžiniškomis prisirpusiomis gervuogėmis. Nenuobodu buvo ir mažylei – čia jos laukė daugybė iššūkių: akmenys, milžiniškos šaknys, laipteliai ir upelio pakrantės.
Prie pat pirmojo krioklio mažylė pradėjo darytis nerami.. Pilvuke aktyviai pradėjo veikti gervuogės.. Ir netrukus jos visos atsidūrė lauke ant žolės.. Mūsų mergaitės jau dabar bus abi patyrusios, ką reiškia daaaaug gervuogių.. O mes vis nepasimokome..
Vos spėjome apsitvarkyti – pasirodė pirmieji žmonės. Nuo šios vietos take gausėjo žmonių.
Apžiūrėję, kiek sugebėjome, krioklį, pasigrožėję pajudėjome toliau. Antrasis krioklys atokiau nuo tako. Keli žmonės net pasiteiravo mūsų ar verta jį pamatyti. O mums jis buvo vienas jaukiausių. Nors nedidelis, bet įdomus ir galima prieiti arčiau.
Didžiausias, vandeningiausias ir gausiausiai žmonių lankomas paskutinysis krioklys Sgwd yr Eira. Iki jo veda ir ilgiausi laiptai. Patį krioklį galima apeiti, užbėgti už srovės. Net teko palūkėti eilėje sušlapti..
Už paskutinio krioklio takas suka aukštyn į kalvą. Nuo jos atsiveria tolimas vaizdas į upelio slėnį. Takas tampa platus ir patogus.
O pabaigoje nuveda į fermą su ganyklomis. Perlipę tvorą iš lėto ėjome pro besiganančias karves ir avis..
Kai priėjome stovėjimo aikštelę, net išsižiojome iš nuostabos. Joje vietos nebuvo, ji buvo užtverta grandine su užrašu – “pilna“. Pasirodo tai tikrai populiari vieta!
Iš aikštelės dar nusileidome žvilgtelėti į Porth yr Ogof urvo angą. Kaip tik tuo metu iš jo grįžo nuvargusi, purvina paauglių grupė su visa urvams lankytis būtina įranga..
Tai mes tik kyštelėjome nosis ir grįžome atgal, išvydę užrašą, kad lankytis galima tik su patirtimi ir reikalingomis priemonėmis.
Oficiali informacija:
http://www.breconbeacons.org/waterfall-country-walking-trails
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą