Pilskalnes Siguldina prie Ilūkstės, Latvija

Akmenupės pažintinis takas prie Bebrenės, Latvija »

Pilskalnes Siguldina prie Ilūkstės, Latvija

17 sausio, 2019 autorius Mama

Paprastą karštos vasaros savaitgalį pavyko trumpai aplankyti Latviją. Kai niekur toli nenuvažiuosi, susipažinome su Ilūkstės apylinkėmis.

Suradę 2-3 dienų automobilinį maršrutą po Selijos kraštą, nutarėme pabandyti jį įveikti. Įveikėme vos penktadalį.. Tiesiog “keliauk labai lėtai“ gal turėtų būti mūsų šūkis?

Kol mergaitės išsimiegojo, išsiruošėme ir nuvykome į Latviją, jau vakarėjo. Atvažiavome pasivaikščioti po Pilskalnes Siguldiną. Internete buvome radę, kad yra įvairių ilgių takų, visai smagu karštam vakarui.. Atvykome į mažą miestelį, ir takų pradžią surasti buvo visai lengva..
Bet vos tik pasistatėme automobilį aikštelėje ir pradėjome skaityti stendą buvome priblokšti..

Pradėjome ir taip skaičiuoti, ir anaip.. Pasivaikščiojimas takeliu su automobilio stovėjimu kainuotų mums beveik 8eur.. Tiek “mažai“ dar dėl to, kad mažylė ne mokyklinukė..
Bilietų moteriškė, mus pastebėjusi, jau laukė išėjusi ant kelio.. Gal dėl to, kad neapsisuktumėm ir neišvažiuotumėm?

Nuriję karčią piliulę, nuėjome pas moteriškę. Pasisveikinome latviškai ir pradėjome klausyti jos pasakojimo. Kalbėjo visai aiškiai ir suprantamai, bet vis tiek perėjome prie rusų kalbos.. Kai rusiškai laisvai pradėjo kalbėti supratome, kad latvių ir jai ne gimtoji..
Takų yra 4 skirtingi. Mažiausias 1,5km, didesnis 3,5km, kiti dar šiek tiek ilgesni.. Pasižiūrėjome į laikrodį, kiek čia spėtumėm apeiti.. Ko gero tinkamiausias būtų 3,5km ratukas.. Išklausėme reklamos, kad takas labai gražiai įrengtas, su skulptūromis iš pasakos apie berniuką nykštuką.. Paaiškino, kokiomis rodyklėmis sekti, įdavė anglišką knygelę su aprašymais ir išlydėjo..

Pirmieji laiptai į viršų tikrai labai nauji ir tvirti. Bet, ko gero, jie vieninteliai tokie atnaujinti.. Toliau veda paprastas, įrengtas takelis su jau kiek pagyvenusiais medinukais ir skulptūromis. Rodyklių netrūko, bet objektus įrašytus knygelėje radome ne visus, gal kitus tiesiog praėjome? O gal rodyklės jau buvo nuvirtusios? Nežinia..

Pirmasis tako gabaliukas veda palei tvenkinį, jo stačiais šlaitais. Iš čia ir pavadinimas Siguldina, kaip mažoji Sigulda. Žaliasis plotelis siauras, bet einant tik kartais pasijaučia, kad plyni laukai netoliese. Takas vinguriuoja aukštyn, žemyn, vis atkreipdamas dėmesį į kokį įdomesnį medį. Palikę tvenkinį šlaitai toliau supa upelį ir du nedidelius gilius ledyninius ežerėlius. Įdomu, kad antrojo ežero pavadinimas Dubežers kildinamas iš lietuviško žodžio dubuo.

Už ežero takas dar tęsiasi link pelkės. Bet mes šį kartą nekeliavome dėl laiko stokos, ir, kad netektų lyginti su Estijos nepakartojamomis pelkėmis. 🙂
Kitu ežero, po to upelio krantu grįžome prie tvenkinio. Tako pabaiga atvedė prie pat tvenkinio užtvankos. Stabtelėjome, kol priplaukė gulbių šeimynėlė ir apžiūrėjome namelius ežere perintiems paukščiams. Gražu, bet.. dar vis prisiminėm, kad brangu.. 🙂 Gal dėl to net ir gražiu oru, savaitgalio vakarą buvome vieninteliai vaikštantys šiame take..

Sparčiai vakarėjo, nuskubėjome nakvynės prie Sasala ežero netoli Ilūkstės. Ten turėjo būti įrengtos trys nakvynės vietos-stovyklavietės. Bet dvi beveik neprivažiuojamos automobiliu, o ir trečioji buvo užimta žvejų.. Prisiglaudėme tokioje beveik “pusvietėje“, kur ramiai išmiegojome iki ryto.. Rytą sudrumstė tik erkės. Suradome vieną erkę užsiropštusią aukštai ant palapinės, o kitą mažylytę net įsikabinusią – ištraukėme sėkmingai..