Dviračiu ir pėsčiomis per Estiją 1

Iš Ikla į Kabli dviračiu (15km).

Po nutrūkusios kelionės dviračiu per Daniją jautėmės šiek tiek slunkiai ir vis ieškojome progų daugiau pakeliauti dviračiu ar pėsčiomis. Ilgasis vasaros savaitgalis su pora papildomų dienų atrodė visai tinkama proga. Toli jau nesuspėsi žmogus nuvažiuoti, na bet juk yra Estija!
Pirmą kartą išgirdome apie pėsčiųjų takelį per Estiją (Oandu – Aegviidu – Ikla), ko gero, prieš 5 metus. Ir idėja jį įveikti tikrai gerokai subrandinta. Tiesa, kol mintyse brendome, Estijoje atsirado ir antrasis ilgasis takas (Peraküla-Aegviidu-Ähijärve). Tad galėjome rinktis jau iš dviejų, o tai žymiai sunkiau nei iš vieno. 🙂 Vis tik vaikų amžius nulėmė, kad pradėjome važiuoti-žingsniuoti arčiausiai Lietuvos prasidedančiu taku iš Iklos.
Per tas kelias dienas apie viso tako įveikimą nė nesvajojome, bet juk svarbiausia pradėti.. O kada, kaip ir ar pavyks mums užbaigti šį žygį kol kas visiškai nenumanome. 😉

 

Kelionė į Estiją
Po darbo dienos susikrovę visą mantą ir vaikus išvažiavome link Estijos. Šiek tiek žaidėme su laiku ir savo “nervais“ – ar spėsime nuvykti į Estijos kempingą padoriu laiku ar ne.. Pavyko! Kelyje iš Vilniaus užtrukome 5,5 valandos be jokio rimtesnio poilsinio sustojimo. Gelbėjo dar ir tai, kad visose trijose šalyse pliaupė lietus ir oras išlipti į lauką neviliojo. Ar sveika tiek be pertraukų sėdėti automobilyje istorija nutyli.. Bet jautėmės labai dėkingi savo mergaitėms, kad jos visai neblogai ištvėrė tokią kelionę. Jei tai būtų buvusi vasaros pradžia, tikrai taip lengva nebūtų.. Bet.. šuo ir kariamas pripranta.. taip ir mūsų mergikės susitaikė su tokiais tėveliais..

Kempinge
Kempingas toks tikrai mini, bet tai buvo vienintelis oficialiai lengvai randamas internete šiose apylinkėse. Vis tik kuo toliau jame ilsėjomės, tuo įprastesnis jis darėsi. Užteko ir poros tualetų, ir vienos kriauklės indams, ir mini žaidimų aikštelės. Nors pradžioje, kai mus pastatė prie savo kemperio milimetrų atstumu – nusistebėjome. Ir tik ryte pamatę kemperį prie kemperio ir tokio pat kemperio dydžio savo palapinę supratome, kad šeimininkai stengėsi ne veltui.. 🙂 Su palapine mes tokie buvome vieninteliai – kažkaip mums pavyko atsispirti kempingo namukų vilionėms.

Pasiruošimas
Rytas išaušo vėsus ir be lietaus. Automobiliu nusivežėme dviračius į Latvijos-Estijos pasienį. Kaip tik Latvijoje prie pat sienos radome automobilių stovėjimo aikštelę. Čia mergaitės “remontavo“ medinį takelį link jūros, gal tikriau statė spąstus, dėdamos nulūžusias lentas į vietą.. Bet svarbiausia labai didžiavosi savo reikšmingu darbu. O kai ėjo per tas lentas porelė ir neįlūžo, mergaičių nosys visai į dangų užsirietė. Per tą laiką ir mes susitvarkėme, susidėliojome viską į vietas. Metas važiuoti!

 

Važiuojame
Tik pervažiavę sieną iš karto stojome prie stendo su vietos gyvūnais ir tako aprašymu. Mažą kaimelį pervažiavome smalsiai dairydamiesi.. Kaip gi čia žmonės gyvena? Iš pirmo žvilgsnio atrodė visai neblogai.. Už kaimelio asfaltuotas kelias mišku, automobilių nedaug, jūros kvapą užuosti nesunku, gera važiuoti su pasimėgavimu. Dvejonės, kaip vyresnėlė pati viena važiuos automobiliniu keliu vis menko. Štai vienas automobilis aplenkė, kitas, trečias, o mes dar visi sveiki gyvi. Kai automobilių nėra sunku net pasakyti ar važiuojame plačiu dviračių taku, ar siauru automobilių keliu..

Kairėje kelio pusėje vidury miško vaikų stovykla, net kelios grupės pasirengusios mokytis nardyti. Kaži ar Lietuvoje būna nardymo stovyklų vaikams? Dešinėje privažiavome Treimani cerkvę su kapinaitėmis. Labai gražiai sutvarkyta aplinka. Cerkvė uždaryta, bet pro langus pasižvalgėme į vidų. Man be galo keista, kad Estijoje, būtent dalis estų, išlaikė provoslavišką tikėjimą. Šalia šeima su vaikais tvarkė kapus ir mus pakalbino puikia anglų kalba. Galvoje dar kartą šmėkštelėjo mintis, kad man labai patinka Estijoje.

 

Muziejus
Pačiame Treimani (trijų vyrų vokiškai) kaime radome muziejų. Vyriškis renka kolekcionuoja įvairiausius senovinius daiktus, rakandus, ginklus, kaupia vietovės istoriją. Jis pats drožinėja iš medžio linksmas skulptūras-daiktus politinėmis ir ne politinėmis temomis. Kai atvykome į sodybą – ji atrodė tuščia. Įsivarėme dviračius pro vartelius ir nežinia ką bedaryti. Ant vartelių kabo telefonas, gal skambinti? Tokie sutrikę stovėjome nežinodami anei ką daryti. Mūsų didžiam džiaugsmui netrukus atbėgo šunelis, o iš paskos šeimininkė. Ji patikino, kad galime apžiūrėti muziejų ir netrukus ateis jos vyras. Dabar jie užsiėmę su daržais. Nespėjome apžiūrėti nė pirmosios patalpos, kaip atėjo ir pats šeimininkas vardu Ants. Sako estiškai jis gali pasakoti ir porą valandų, rusiškai perteikti viską jam daug sunkiau. Bet mums pakako ir tiek. Buvo įdomu pamatyti tiek visokių senovinių ar tiesiog įdomesnių sukauptų daiktų. Trumpai atkreipęs mūsų dėmesį į svarbesnes detales paliko apžiūrėti viską patiems ir išėjo toliau darbuotis. Vėliau prisijungė prie mūsų lauko pavėsinėje, dar papasakojo apie savo kasdienybę ir išlydėjo į kelią.

Užkandžiai ir stovyklavietės
Kita Treimani bažnytėlė – liuteronų, ji atrodė daug paprasčiau ir keisčiau nei cerkvė. Labiau paprastas namas su prikabintu bokšteliu. Prie bažnyčios radome patogų suolelį su vaizdu į namą-parduotuvę, kuriame virte virė gyvenimas. Iškaba bylojo, kad kažkada jis gavęs apdovanojimą kaip namas su gražiausia aplinka.
Už Treimani toliau važiavome asfaltuotu keliu, o pajūryje prasidėjo nuostabios stovyklavietės Krapi ir Lemme. Žmonės įsikūrę prie pat jūros su laužavietėmis ir tualetais nemokamai, atokiai vienas nuo kito tarp pušaičių. Tai paaiškino, kodėl mūsų kempinge estai su palapinėmis negyvena.. 🙂 Jie gali rinktis ramybę nemokamai vietoje “bendrabučio su patogumais“..

 

Dienos maršruto pabaiga
Už stovyklaviečių netrukus pasiekėme ir savo palapinę mini kempinge. Vaikų nuovargį kažkas kaip ranka nuėmė – nušvilpė jos kaip vėjas į žaidimų aikštelę. O mes pradėjome ginčą, kas ir kaip važiuos pasiimti automobilio. Laimėjo tėtis, padaręs reklamą, kaip jis greitai, nelaukdamas autobuso su dviračiu nušvilps iki automobilio, ir kaip jis žymiai lengviau užsikels dviratį ant stogo.. Ką čia ir besiginčysi.. stipresnis laimi.. 😉

Oficiali tako informacija:
http://loodusegakoos.ee/where-to-go/hiking-route/oandu-aegviidu-ikla-hiking-route