Senasis miestelis (Den Gamle By) Aarhus mieste puikiausias buities muziejus atvirame ore, kokį tik esame lankę pastaraisiais metais. Stengėmės apeiti visą, kiek tik galim per 4-5 valandas, bet vis tiek dar liko neaplankytų, neišnaršytų kampelių.
Įėję pro vartus pirmiausia pasukome link seniausių pastatų. Jau galvojome, kad taip ir vaikščiosime miestelio gatvėmis besidairydami. Kol užtikome ant pastato kvietimą užeiti, tik būtinai uždaryti duris.
Patekome į senovinius kambarius, kuriuose atrodo ir dabar kažkas gyvena – ant stalo laikraščiai, ant kėdės pirkinių pintinė, suruošti drabužiai. Bevaikščiodami po kambarius pastebėjome dureles į vidinį kiemą. Čia radome dvi, senoviniais drabužiais apsirėdžiusias moteriškes, ir gyvų naminių paukščių. Padrąsinti, kad galime likti kiemelyje, tik svarbu neužtrenkti namo durų, suskubome apžiūrėti vištas, gaidžius, antis, ančiukus..
Vėliau beeinant supratome, kad užsukti galima būtina visur. Kišome nosis į įvairiausias dirbtuvėles – muilo gamybos, siuvyklą, pas kalvį, dviračių meistrą, batsiuvį, laikrodininką, skrybėlininką. Kai žmonės dirbdavo, gyvendavo ir miegodavo toje pačioje trobelėje atrodo tokia savotiška romantika šiais laikais.
Skurdžiausioje trobelėje maži vaikiukai rišo degtukus pardavimui, kol jų girti globėjai lovose garsiai parpė.
Tuo tarpu, visai kitokį įspūdį kūrė turtingųjų puošnios svetainės.
Ilgam įsirėžė į atmintį istorija apie namų statyklos pameistrį. Išmanus vaizdinis pasakojimas, kaip anksti šaltyje reikdavo stryktelėti iš lovos ir kaisti arbatą meistrui, kaip neįmanoma būdavo jam įtikti, kokia žiauri būdavo pameistrių hierarchija. Po tokios istorijos, antrame aukšte, mūsų mergikės pačios išbandė pakelti sunkią dėžę, statyti namą ir sudėlioti langų rėmus.
Dar viena istorija sulaukė mūsų galvų linksėjimo – apie senovės emigraciją. Pasirodo Danijos žmonės be galo dažnai iškeliaudavo iš namų mokytis įvairiausio amato svečiose šalyse. Nė vienas rimtesnis meistras neapsieidavo be kelerių, keliolikos ar net keliasdešimties metų gyvenimo užsienyje. Didžiausias skirtumas matyt tas, kad, daugelis jų, išsimokslinę sugrįždavo į savo namus.
Radome vaistinę su savo vaistinių augalų darželiu. Tvarkingai suskirstytame jame ir dabar vešėjo vaistažolės.
Mergaitės nudžiugo aptikusios senovines karusėles. Laivelių supynės labai jau priminė mums vaikystės vasaras Palangos parke. Ar tik nebūsime ir mes iš senovės?
Gatvėmis riedėjo arklių traukiamos karietos ir vežimai, vaikštinėjo žąsys, nosį virpino senoviškų valgių kvapai iš kepyklų, kavinių ir užkandinių. Jei ne atsipūtę, vaikštinėjantys turistai, tokie kaip mes, atrodytų jog nusikėlėme į senovę..
Pabaigai radome daugiabutį pastatą. Čia visi gyvena butuose, su išryškintomis dulkių erkutėmis, tarakonais, kandžiais ir kitais gyviais.. Nes kaipgi žmogus be gamtos.. 🙂
Oficiali senojo miestelio svetainė:
https://www.dengamleby.dk/engelsk/the-old-town/
Parašykite komentarą