Prieš aplankydami labirintų parką Danijoje ilgai dvejojome, ar mergaitėms patiks. Vis tik labirintai mus tikrai nustebino, įdėta nepaprastai daug darbo, gražiai viskas apgalvota. Patiko visiems, tik mažylei truputėlį pabodo “tiek daug“ vaikščioti.
Rodyklės į labirintų parką puikiai matomos nuo kelio ir lengvai radome automobilių stovėjimo aikštelę. Jau prie pat durų link įėjimo radome pirmąjį mini labirintą – kilimėlį. Įėjome į erdvią patalpą, kurioje išsitenka ir bilietų kasos, ir kavinė, ir gausybė stendų su brošiūromis. Įsigijome bilietus ir gavome lapelius skirtus žymėti taškus didžiajame labirinte. O mergaitėms buvo pažadėti diplomai už vaikiško labirinto įveikimą. Diplomas šiuo metu labai svarbus, tad abi pakylėtos nuskubėjo į lauką prie labirintų.
Pirmiausia mergaitės ir įveikė mažą vaikišką medinį labirintą bei pasistengė įsiminti angliškus 5 gyvūnų pavadinimus, kad gautų diplomą. Tada išbandėme balansinį labirintą. Iki jo pabaigos nueiti nesunku, bet sugrįžti ne taip ir lengva. Teko ilgokai pasukti galvą tiek man, tiek vyresnėlei, kad rastumėm kelią atgal. Kai tik prisibalansavome, vyresnėlė nubėgo prie sekančio su vandeniu ir iš karto pakliuvo “po dušu“. Man turbūt labiausiai ir patiko būtent šis labirintas, jis iš erškėtrožių ir be galo kvapus.
Juo vaikščiojome vieni ir mėgavomės žaluma bei varteliais su vandeniu. Vartelius įveikti buvome tikri, kad radome tinkamą būdą. Pralaukiame, kol srovė baigsis ir lekiame.. Bet.. pačioje pabaigoje pasirodė, kad tai ne absoliučiai visada tinkama taktika ir šiek tiek vandenuko kliuvo mūsų pečiams. Labirinto viduryje patogus suoliukas užkandai.
Po šio laukė didysis. Jis medinis, milžiniškas ir tikrai klaidus. Gal tiesiog pereiti ir nebūtų sunku, bet mes labai norėjome aplankyti visus kampus. Kampuose, ir ne tik juose, įrengti 8 žymėjimo punktai, panašiai kaip orientacinio varžybose. Padarius teisingus įspaudus lapeliuose mergaitės (o ir mes, jei norėtumėm) gautų po dar vieną diplomą. Nors mažylė ties puse šio labirinto nusprendė, kad jau pavargo vaikščioti, bet priminėme diplomą ir jėgų netikėtai atsirado.
Kai įveikėme šį – atsidūrėme prie spalvų labirinto. Deja, šio niekaip nesugebėjome įveikti, nepadėjo ir tai, kad jau mergaites baisiai prispyrė reikalas apsilankyti įstaigose. Taip ir liko šis nepereitas, tik vėliau, grįžus, nuotraukoje pasidavė lengvai. 🙂
Tada jau atsipalaidavimui beliko lengvieji – senovinis ir viduramžių. Senoviniame akmenų labirinte mažylė nusprendė, kad valgyti ir ilsėtis vis tik įdomiau, nei laikytis kažkokių keistų vaikščiojimo taisyklių. Tad tėtis su mažyle patogiai prisėdę užkandžiavo, kol mes, varvindamos seiles, kantriai apėjome likusius.
Neišbandėme tik vieno – skirto keturkojams. Vargu ar mūsų ne tokia jau jautri uoslė būtų išvedusi teisingu keliu.
Grįžome į pastatą paprašyti diplomų. Mergaitės pabaigoje dar kartą perėjo vaikišką labirintą, kad pasikartotų gyvūnų pavadinimus. Išvardino visus ir gavo po diplomą. O taip pat ir po dar vieną diplomą už didįjį labirintą. Mums tuo tarpu be galo patiko pasišnekučiuoti su maloniu vyriškiu apie pokarį. Pasirodo, danai po karo irgi buvo trumpam įkliuvę į rusų spąstus. Jie du metus buvo okupavę Danijos Bornholm salą ir jos negrąžino. Danai nebuvo tikri ar pavyks ją atgauti. Bet kažkodėl, gal dėl to, kad čia pat buvo amerikiečių ir sąjungininkų pajėgos, grąžino. Danijai lygiai taip pat svarbu NATO ir jie džiaugiasi, kad mes tapome jos nariais. Mes iš savo pusės papasakojome apie mūsų patyrimus sovietinėje santvarkoje. Nežinia kiek dar būtumėm taip kalbėjęsi, bet atsirado norinčių pavalgyti kavinėje, tad atsisveikinome ir padėkojome už nuostabų parką.
Oficiali svetainė:
http://www.labyrinthia.dk/index.php/en/
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą