Pagrindinis mergaičių reikalavimas zoologijos sodui buvo – drambliai. Jau ne pirmi metai didžiukė skųsdavosi, kad kodėl zoologijos sode nėra dramblių. O mums kaip tyčia visi pakliūdavo be dramblių. Tai atsiradus laiko Danijoje puoliau ieškoti, kuriuose zoologijos soduose yra dramblių. Užduotis ne iš lengvųjų, internete ne visi reklamuojasi ar turi dramblių. Netikėtai Jellinge pakliuvo lankstinukas su Givskud zoo sodu ir ant jo besipuikuojančiais drambliais.
Vos pusvalandis kelio nuo Jellingo, puikesnės vietos atrodo nė būti negalėjo. Mes dar vis buvome ne tokie judrūs ir norėjome ilgokai sveikti gyvendami vienoje vietoje. Kai atvykome prie Givskud zoologijos sodo – priešais važiavo milžiniškas automobilių srautas. Ir visi jie suko į zoo. Nieko sau.. Vienas automobilis praleido ir mus, atvažiavusius iš priešingos pusės bei stebinčius ilgą virtinę.
Užsukę radome 4 ilgas eiles automobilių susiruošusių į safarį. Nors iš ryto dar svarstėme ar važiuoti safario autobusu, ar savo automobiliu, dabar atrodė pasirinkimo nebeturėjome. Pasitraukti ar išsukti atrodė per sudėtinga. Taip nešami automobilių srauto atsidūrėme prie aukščio ribotuvo. Net kelis kartus išlipusi aiškinausi, ar pravažiuosime mes su dviračiais ant stogo ar ne.. Atrodo pasisekė – 2,9m aukščio mes nesiekėme..
Sėkmingai ir labai maloniai įsigijome bilietus ir patekome į zoologijos sodą. Ir patys pirmieji mus pasitiko.. drambliai! Būtent to ir reikėjo, kad šis zoologijos sodas paliktų puikų įspūdį. Sustojome vienoje iš trijų automobilinių aikštelių ir nubėgome apžiūrėti dramblių. Aptvare 3 drambliai, visi vyresni už mus. Nuostabus kiekvieno iš dramblių aprašas su vardais, ypatybėmis ir kaip juos atskirti. Vienas iš dramblių panėšėjo į besilaukiantį, panašu, kad ne tik mums, nes aprašyme buvo aiškiai išdėstyta – ne, ji tikrai nesilaukia. 🙂 Sužinojome daug įdomių dalykų bendrai apie dramblius. Jų ausyse be galo daug kraujagyslių ir jos puikiai vėsina karštą vasaros dieną, straublys nepaprastai lankstus ir jautrus, vaikšto jie tyliai ir bendrauja dundėjimu taip, kad žmogaus ausis ne visada girdi, bet drambliai gali suprasti vienas kitą net būdami už 5km. Suvalgo jie neįtikėtiną krūvą (iki 250 kg) maisto per dieną, iš jo 50kg pašalina su išmatomis kasdien, o dantis pakeičia net 6 kartus per gyvenimą. Turėjome nuostabią galimybę pamatyti, kaip jie žarsto ant savęs smėlį, valgo ir smėlyje atranda net smulkiausias vynuoges..
Tokie netekę žado nukeliavome prie kupranugarių – artėjo jų maitinimo laikas. Vyresnėlė šiuo metu kupranugarių “žinovė“, ji ką tik mokykloje buvo rašiusi apie kupranugarius. Jie ne ką mažiau įspūdingi gyvūnai. Jie nuostabiai prisitaikę gyventi dykumos sąlygomis – turi dvi eiles blakstienų, gali užverti šnerves ir tvirtai sučiaupti lūpas, kad nė smiltelė nepatektų ten, kur nereikia per smėlio audrą. Maistą jie verčia riebalais ir saugo kuprose, iš kurių vėl gali pasigaminti vandens. Jie gali valgyti bet kokį spygliuotą augalą, nešti virš 200kg svorio, išgyventi net pusę metų negėrę ir yra visai neagresyvūs.. Jei dramblius galėjome tik stebėti maitinamus, tai kupranugariams po morką galėjome įsiūlyti patys.
Aplankę keletą smulkesnių gyvūnėlių ir iš tolo pažvelgę į elnius, jaučius, dar vis pėsčiomis patraukėme link vilkų. Mums pasisekė, kad jie visai nesislapstė, ir galėjome bent pažvelgti į juos. Informacijai apie vilkus skirtas net visas namukas su aprašymais netoli jų gardo. Dar vienas ypatingas gyvūnas, savo kailio dėka galintis ištverti ekstremalų šaltį, turintis didelius plaučius bei tvirtas kojas, kas suteikia jiems galimybę būti nepaprastai greitais bėgikais..
Po vilkų grįžome į automobilį ir išsiruošėme toliau į safarį. Pravažiavome pro lamas ir stručius, elnius, stumbrus, dryžuotąsias gazeles. Ilgiausiai stovėjome prie žirafų, kol jos grakščiai vaikštinėjo netoliese ir stebėjome zebrų žaidimus ar peštynes. Kelias automobiliui pakankamai platus, vienakryptis, galima tiek važiuoti laikantis virtinėje, tiek stabtelėti. Atvykome į antrąją iš trijų stovėjimo aikštelių. Čia pilna staliukų užkandžiams, neužilgo bus didžiulė vaikų žaidimų aikštelė smėlyje.
Mes patraukėme pas beždžiones. Deja, joms skirtuose laukiniuose aptvaruose nematėme nė vienos. Bet radome šiaudinius namelius su ekspozicija apie beždžiones ir jame kelias šimpanzes. Paroda ne tik leidžia pasimatuoti delnus ar pėdas, palyginti skeletus su žmogaus, bet ir primena kokia sunki beždžionių padėtis dabar šiuolaikiniame pasaulyje, ir kaip sparčiai jos naikinamos-nyksta.
Į beždžionių namelį atveda beždžionių tiltas – rąstas su virviniu turėklu. Mažylė panoro išmėginti rąstą. Na sakau pabandysiu ir aš, gal ją apsaugosiu nuo kritimo į upelį, prieš mane kaip tik panašiai saugojo vyriškis savo dukrą. Na o už mūsų, žinoma, nusprendė keliauti vyresnėlė. “Pasaugojau“ taip, kad man susvyravus visi, kurie laikėsi už virvinio turėklo vos neįvirto į upelį. Kol mes su mažyle nusikabarojome tiltuku atgal, jis buvo tuščias tuštutėlis – visi išsibėgiojo gelbėdamiesi.. Gerai, kad niekas niekur neįvirto, turbūt ilgai nedovanočiau sau už tokią klaidą.. Vyresnėlė pyktelėjo, kad grįždamos atgal neleidome jai pereiti tiltelio.. Tiesą sakant, sakau turėtum džiaugtis, kad neįverčiau tavęs į upelį.. Na jo sako, buvo baisu, išsigandau.. O mažylė ėmėsi sau įprastos taktikos viską apgailėti garsiomis besiliejančiomis ašaromis.. Tokia “raguota“ nuotaika patraukėme visi link raganosių. Tik jie buvo taip toli, kad nelabai matėsi.
Užtat su automobiliu pavyko privažiuoti prie pat raganosių aptvare. Ir.. mergaičių džiaugsmui.. raganosis paleido milžinišką srovę.. Tokios sužavėtos ir nuvažiavo iki liūtų aptvaro. Prieš įvažiuodami pas liūtus turėjome aklinai užsidaryti visus langus, užsirakinti duris ir ilgokai luktelėti, kol pravažiuosime pro dvigubus vartus. Vieni jų atsidaro tik tada, kai kiti uždaryti. Patekome į liūtų karalystę, tik kažkodėl nė vieno nematyti. Važiavome, kol atsidūrėme spūstyje. Mašinos beveik nejuda, išsiskiria į dvi eiles ir vis tiek nieko nematyti. Taip kantriai atstovėjome nesitikėdami nieko išvysti. Bet.. pasirodo spūstis buvo su tikslu. Kaip tik per vidurį, tarp dviejų išsišakojusių automobilių eilių, grupelė liūtų dorojo antilopę.. Nieko sau.. net kūnas nuėjo pagaugais nuo tokio vaizdo.. Čia jau buvome visai sužavėti nejudančia mašinų kolona. Kuo lėčiau jie juda, tuo ilgiau galime spoksoti į liūtus. Netrukus eilės susiliejo į vieną ir mes išvažiavome. Daugiau nieko pamatyti nebesitikėjome..
Tik staiga už posūkio išvydome liūtę. Ji vaikštinėjo sau ramiai keliu tarp automobilių. Priėjo ir prie mūsų, buvo visai čia pat už lango stiklo. Atrodo atvertum langelį ir paglostytum tokią “mielą katytę“. Prie mūsų automobilio ji užtruko ilgokai – bagažinėje turėjome skanios mėsytės, kurią, matyt, ji užuodė.. Liūtai buvo puiki safario kulminacija.
Beliko apžiūrėti dinozaurų parką. Jis nemažas ir įsikūręs tame pačiame zoologijos sode. Automobilį palikome trečiojoje aikštelėje. Ji tokia milžiniška, kad važiavome ilgokai, kol suradome vietos – visos artimesnės eilės buvo aklinai užkimštos. Einant lik dinozaurų prie liūtų aptvaro graži trumpa paroda apie liūtų istoriją, pakankamai interaktyvi ir mergaitės rado ką pasukioti. Keliaujant toliau – zoo paukščiai: kiaušinius perintis strutis, flamingų kompanija ir uždari paukščių aptvarai. Taip pasiekėme dinozaurų parką. Judančių, krutančių ar riaumojančių dinozaurų čia nedaug, bet nei mums nei mergaitėms to nereikia. Užtat smagu išvysti dar nematytų dinozaurų, atrasti įdomių detalių ar netikėtų akcentų. Šiemet dinozaurais susižavėjusi mažylė. Jai (o ir mums) be galo patiko knyga apie Gigantozaurą. Ji netgi išsirinko, kad jos mylimiausias yra triceratopsiukas.
Tuo metu, kai mes buvome, kaip tik vyko dinozaurų dienos parke. Aptvertoje aikštelėje galima buvo gaminti įvairių dalykų susijusių su dinozaurais. Mes buvome pačioje darbo pabaigoje ir daugelis veiklų jau ėjo į pabaigą, bet dar spėjome išbandyti kaltą ir paskaldyti akmenis tikėdamiesi surasti kokią fosiliją.
Praleidome Givskud zoologijos sode visą dieną, nuo darbo laiko pradžios iki pabaigos ir buvome labai sužavėti. Mergaitės sutiko, kad tiek zoologijos sodas, tiek dinozaurų parkas šiemet jau bus aplankyti. Dar vienas mūsų metinis malonus “įsipareigojimas“ įveiktas.
Oficiali Givskud zoo svetainė:
https://www.givskudzoo.dk/en
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą