Apsilankę Buktos pažintiniame take, kitą dieną panorom pamatyti tikrą Žuvinto ežero rezervatą. Oras pasitaikė be galo tam netinkamas. Per lietų visi pakrančių paukščiai ilsėjosi išsislapstę. Sekmadienis – Žuvinto lankytojų centras nedirbo. Labai keista, bet tokie nelaimėliai mes buvome ne vieninteliai. Be mūsų atvažiavo pasivaikščioti ir dar pora kompanijų. Takelis tikrai lankomas. Automobilyje sulaukėme, kol baigsis liūtis, ir išskubėjome apsidairyti iki kol užklups kitas debesis. Dar sėdėdami sausai nužvelgėme naujovišką Žuvinto rezervato lankytojų centrą. O praeidami pro šalį įsitikinome, kad jis dirba šeštadieniais. Jei būtumėm geriau suplanavę, būtumėm galėję ir čia pasisvečiuoti.
Nuo lankytojų centro pasukome vieninteliu matomu takeliu. Iš pradžių siaura betonine plokšte, vėliau mediniu takeliu nuėjome iki prieplaukos ir įsitikinome, kad čia tikrai akligatvis ir daugiau nieko įdomaus nėra.
Grįžę į kryžkelę, pasukome kairesniu mediniu takeliu tarp aukštų nendrių ir pasiekėme apžvalgos bokštelį. Takelis labai trumpas vos 300m pirmyn-atgal. Jame stendas apie pakrančių ir vandens augalus, padėjęs mums atgaivinti keletą primirštų pavadinimų.
Vaikams patiko eiti, kai šnara gerokai virš galvos išaugusios nendrės, kartais purpteli koks paukštelis nuo vieno krašto iki kito.
Mums didesnį įspūdį paliko apžvalgos bokštelis. Jis su rakinamomis durimis, tad matyt veikia nuo 8tos iki 20tos valandos. Tuo pačiu metu, kaip ir leidžiama eiti šiuo gamtos taku. Vis tik rezervatas.
Apžvalgos bokšto antrame aukšte čia gyvenančių paukščių paveikslai, atsiveriantys langai, kad galima būtų patogiau stebėti paukščius. Didžiausią įspūdį paliko palubėje kabanti informacija apie išskleistą paukščių sparnų plotį. Įdomu buvo palyginti su vaikų ūgiais ir įsitikinti, kad paukščių sparnai siekia plačiau.
Kol dairėmės po bokštelio vidų vėl prapliupo lyti. Čia mergikės be galo džiaugėsi pro langus ir lubas varvančiu, kapsinčiu ar besisunkiančiu vandeniu. Joms tikrai neprailgo laukti, kol aprims lietus.
Debesėlis praplaukė ir išsiruošėme keliauti atgal, bet nesuskubome ir lietus vis tiek mus užklupo. Atgal parbėgome per 5 minutes ir pasislėpėme po lankytojų centro stogu. Gal būtumėm laukę ir ilgiau, bet džentelmeniški pagyvenę vyriškiai pasiūlė mergaitėms pasinaudoti jų skėčiu iki automobilio. Karališkai nužingsniavusios iki automobilio mergaitės sustojo kaip įbestos. Prie automobilio durų mūsų laukė viena didelė bala. Valtelės niekas pasiūlyti nebeturėjo, tad besirūpinantys tėveliai įkėlė abi į automobilį. Tik vėliau paaiškėjo, kad kojos jau ir iki to buvo šlapios, tad nelabai buvo ką saugoti. Beliko tik pėdinti į bagažinę per tą pačią balą ir ieškoti pamaininių kojinių.
Užtrukome apie 40 minučių, bet daugiausia laiko praleidome taikydamiesi prie lietaus. Paukščių matėme vos kelis.
Oficiali informacija apie Žuvinto ežero gamtos taką:
http://www.zuvintas.lt/main.php/id/43/lang/1
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą