Pažintinis miško takas prie Būtingės

Kaip ir daugelis lietuvių per Mindaugines ištaikėme progą nuvažiuoti prie jūros. Prie jūros keliaudavome vakarais, kai atvėsdavo ir saulutė jau būdavo nebe tokia svilinanti. O dienomis ieškojome kitokių pramogų. Pasivaikščiojimo taką “Dideliems ir mažiems“ ketinome aplankyti ne vienerius metus. Mano atminty buvo išlikusios kadaise buvusios kelio rodyklės, vedančios į taką. Bet pastaraisiais metais, kiek važiuodavome pro šalį, jokių rodyklių matyti nebūdavo. Šiemet, visagalio interneto pagalba, nutarėme galų gale paieškoti rimčiau. Pasiskaitėme valstybinių miškų svetainėje aprašymą ir išsiruošėme į kelią. Aprašymas pataria, važiuojant Latvijos kryptimi, prieš pat Būtingės bažnyčią sukti į keliuką dešinėn. O toliau pažadėjo, kad rasime į takelius mus nukreipiančius stendus. Paklusniai įsukome į keliuką ir radome palapinėmis apgyvendintas porą poilsio aikštelių. Bet kad ir kaip dairėmės, jokio stendo su takais, jų schema ir aprašymu neradome. Pervažiavę abi aikšteles grįžome nieko nepešę. Sustoję prie miškų schemos stendo nutarėme taip lengvai nepasiduoti.

Toje pačioje valstybinių miškų svetainėje susiradome takelių schemas. Pasileidę žemėlapius nusprendėme tiesiog miško keliukais eiti link schemoje pažymėtos vietos.

Automobilį palikome prie bažnyčios ir patraukėme pro jos nugarą, palei lauko tualetus, dešinėn besisukančiu miško takeliu. Pradžioje nematėme nei jokių rodyklių, nei jokių kitokių požymių, kad čia galėtų būti kokie nors takai. Bet netikėtai už laukymės prieš mūsų akis išniro ežys! Medinis ežys, o kitoje pusėje kelio kažkoks nameliukas. Negi pavyko surasti?

Arčiau pasirodė nameliukas. Priėjus išvydome net ir užrašus apie “Ežiuko takelį“. Paprastai tokie sunkiai randami takai būna apleisti, o čia mus pradžiugino pramintas ir gražus takelis.

“Ežiuko takelis“ skirtas patiems mažiausiems, jo ilgis kokie 200m. Jame gana tankiai sudėlioti mediniai statiniai ar skulptūros su klausimais. Atsakymai rodo skirtingomis kryptimis, o apačioje nupintos vytelių tvorelės su dviem keliukais. Vienas jų baigiasi aklaviete. Tėtis, sekęs mums iš paskos, niekaip nesuprasdavo, kaip mes atsakome į klausimus teisingai, o nupėdiname į akligatvį. Kol galų gale ir aš supratau, kad teisingo atsakymo rodyklė rodo į toliau vedantį kelią, o neteisingo į akligatvį. Kai perpratome žaidimo taisykles, takelį įveikėme per 15min. Sustoti pailsėti neleido gausybė skruzdėlių.

Toliau patraukėme link matyto ežio. Jis žymėjo “Ežio tako“ pradžią. Ežio takas taip pat su teisingo ir klaidingo kelio pasirinkimais. Tik klausimai jau nebe tokie paprasti, kaip koks liepos lapas, o sudėtingesni. Prisipažinsime, kad ne visai visus atsakymus žinojome, ir kartais teko rinktis labiau pramintus takelius, ar žvelgti į schemą. Ežio takelyje mažiau skruzdėlių, tad čia radome progų ir stabtelėti. Prie pat tako lieptelis per upelį ir priėjimas prie Šventosios upės. Nepraleidome progų pasigrožėti tekančiu vandeniu. Ežio takas kiek ilgesnis apie 400m ir juo eidami užtrukome 20min.

Įveikus abu mažuosius takelius norėjosi keliauti ilgesniuoju “Miško taku’. Rodyklių jokių vėl neradome, tad teko dar kartą kliautis schema. Kiek paėję panašia kryptimi, savo džiaugsmui radome rodyklę į “Miško taką“. O su juo galų gale sulaukėme ir visur žadėtų uodų. Tiesa, ne tiek daug, kad jie trukdytų mums sustoti užkąsti. Ir labiau vargindavo tik pelkėtose takelio vietose, kurias pereidavome spartesniu žingsniu. Labiausiai nukentėjo nuo uodų mažylė, mes suaugę sulaukėme vos poros įkandimų.

Daug rimtesnis iššūkis mums pasirodė, užkandžiaujant aptikta, mažyle ropojanti erkė. Nuo tos akimirkos vis apsižiūrėdavome. Ir kelionės pabaigoje nuo mažylės buvome nurinkę keturias erkes. Vėliau, maudydamiesi jūroje, aptikome ir penktąją, kuri jau šiek tiek buvo įsikabinusi į didžiosios kirkšnį.

Bet pats takelis labai įdomus. Iš pradžių palei taką išdėstytos mįslės su atsakymais. Atsakymai mums buvo labai reikalingi, vargu ar bent vieną būtumėm įminę.. 🙂 Vėliau takelis nuo pavėsinės pasuko į mišką, per lieptelį, kol pasiekėme Šventosios upės krantą. Gražūs upės vaizdai buvo papildyti stendais su įdomia informacija ir nė nepastebėjome, kaip priėjome automobilių stovėjimo aikštelę su nusileidimu prie Šventosios.

Džiaugėmės, kad čia radome rodyklę, kur eiti toliau, nes nematydami stendų kartais sudvejodavome, ar einame teisingai. Nuo aikštelės toliau keliavome paprastu, net ir automobiliu pravažiuojamu, miško keliuku. Bet čia mus pradžiugino mėlynojai su vos vos prisirpusiomis uodomis. Einant takeliu galima rasti suolelių poilsiui ir net pavėsinę. Takelio ilgis apie 1,7km ir juo keliavome (su užkandžiavimais) kiek trumpiau nei 2 valandas.
Takeliai tikrai gražūs ir įdomūs, džiaugėmės juos suradę, tik rodyklių į juos norėtųsi daug daugiau.

Deja, nepavyko mums surasti tekste paminėtų, bet schemoje nepavaizduotų “Mįslių šlaito“ bei “Tako dideliems ir mažiems“. Jei juos matėte, regėjote ir žinote kaip surasti, būtumėm labai dėkingi už nuorodas!

Takelių schema:
https://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Kretingosmiskuuredija/Puslapiai/Mi%C5%A1kasvisiems.aspx

Dar skaitėme čia:
http://www.keliauk.info/miskas_visiems.html