Ilgai trukęs ruduo paskatino mus ieškoti pėsčiųjų takų savaitgaliams. Šiuo metų laiku smagu aplankyti takus, nuo kurių galėtų atsiverti vaizdas nukritus lapams. Sėkmingai pasivaikščioję po Škėvonių atodangą, išsiruošėme į Kauno marių regioninį parką aplankyti Žiegždrių atodangos. Šį kartą suradome puikiai įrengtą, neseniai atnaujintą, Žiegždrių geologinį taką.
Tako pradžią surasti mums nepasirodė lengva. Nors nuo kelio į Žiegždrius yra rodyklė, bet vėliau jautėmės palikti likimo valiai. Ir net kelis kartus norėjosi stoti anksčiau, nenuvažiavus iki tako pradžios. Bet, ilgai važiavę, iš pradžių asfaltu, vėliau duobėtu ir siauroku miško keliuku, pasiekėme takelio pradžią.
Aikštelė tako pradžioje daug mažesnė nei takelio pabaigoje, skirta vos 3-4 automobiliams. Tuo tarpu geologinio tako pabaigoje galima rasti didžiulę aikštelę automobiliams.
Geologinis takas iš pat pradžių takeliu, o vėliau laiptais nuleidžia prie Kauno marių kranto. Kol mergaitės pagaliais žvejojo putas iš vandens ir mėtė akmenukus, mes apžiūrėjome Varvinių molio nuošliaužą ir pasigrožėjome nuosėdų sluoksniais.
Iškopę vėl atgal laiptais nuo Kauno marių atsidūrėme takelyje, vedančiame link Žiegždrių atodangos. Ant atodangos gausu poilsio aikštelių su stalais ar suolais. Ir čia radome pirmuosius stendus, kurie vaikams labai patiko.
Mažylei svarbiausia buvo pasukioti stendus ratuku, didžioji jau bandė skaityti ir sudėlioti teisingus atsakymus. Stendai daug kur pritaikyti vaikams – su legendomis, padavimais, istorijomis.
Suaugusiems yra ir paprasti stendai ar stendai “knygos“, kur galima “suaugėliškai“ ramiai pasiskaityti ir sužinoti daug visko įdomaus apie atodangų gyventojus, fosilijas, žemės sandarą ar konglomerato uolas.
Atodangos šlaito pabaigoje takelis pasiūlė nusukti į Smalakalnį, kuris iš karto už automobilių kelio. Sugrįžę nuo jo pasukome prie įspūdingo stoto šimtametės Žiegždrių liepos.
Nuo jos laiptukais žemyn ir aukštyn įveikėme kelyje pasitaikiusią griovą. Ant kalvelės radome du mažus miškelius vienodų medžių.
Pirmiausia praėjome liepyną su daugiakamienėmis jaunomis liepaitėmis, o vėliau atsidūrėme šviesiame beržynėlyje.
Už jo kelias laiptais vėl leidosi žemyn prie Kauno marių pakrantės. Laiptų ir medinių takelių čia tikrai netrūko.
Mūsų beveik trimetei dar vis be galo patinka lipti laiptais, tai prisisportavo iki soties.
Laiptais nukeliavome iki konglomerato uolų atodangos. Uolos mus visus labai žavi, gal kad nedažnai jų matome. Stende labai gražiai akcentuota, kaip atskirti stalaktitą nuo stalagmito. StalaKtitas – Kybo, StalaGmitas – Guli.
Užkopus laiptais į statų šlaitą pasukome atgal. Netrukus atsidūrėme jau pažįstamose vietose ir tuo pačiu takeliu beliko tik sugrįžti.
Tako ilgis 1,6km, su kelione atgal kiek daugiau nei 2km. Tako pabaigoje galima nukeliauti dar 800m iki Žiegždrių piliakalnio vietos. Bet net ir ten takelis nesibaigia, dar galima keliauti toliau, tikriausiai iki pačių Žiegždrių.
Mėgavomės Žiegždrių pažintiniu taku 3 valandas.
Dar skaitėme apie Žiegždrių geologinį taką čia:
http://laisvalaikiskartu.weebly.com/pa382intiniai-takai/iegdri-geologinis-takas
Žiegždrių geologinio tako schema čia:
http://www.kaunomarios.lt/27691/
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą