Dar vienas pažintinis takas Varnių regioniniame parke veda palei Lūksto ežerą. Jo pradžia – puikiai sutvarkytame Lūksto ežero paplūdimyje. Tako pavadinimas mums labai patiko, kaip ir Spigino rago tako. Takelis nuo paplūdimio veda link Gintarų įlankos, kur bangos į krantą išplauna gintarėlių. Varnių regioninio parko lankytojų centre eksponuojami visai nemaži Lūksto ežere rasti gintaro gabalėliai. Mes, deja, gintarų neradome, bet pasivaikščiojome neblogai.Pati tako pradžia nėra labai miela. Paplūdimio svečiai takeliu paeina atlikti savo gamtinių reikalų. Tad pradžioje takas sėte nusėtas tualetinio popieriaus liekanomis. Visa laimė, paėjus tolėliau, galėjome atsipalaiduoti ir nebe taip atidžiai reikėjo žiūrėti po kojomis.
Oras pasitaikė įdomus, krapnojo, kaupėsi lietaus debesys, o danguje ryškiai švietė vaivorykštė. Didžioji be galo džiaugėsi vaivorykšte ir vis kartojo, kad ši diena jai be galo laiminga.
Palei takelį driekėsi aviečių krūmai, tai vis stoviniavome užkąsti. Taip beeidami nė nepastebėjome, kaip priėjome dar vieną nediduką paplūdimį su įlanka. Bet įlanka pasirodė besanti dar ne Gintarų. Toliau takelis vedė per tankų eglyną. Jis pasitaikė visai laiku, nes artėjant prie Gintarų įlankos pasipylė lietus.
Gintarų įlanka mus pasitiko ramybe. Nė vieno žmogaus, nuo medžių monotoniškai kapsi lietus. Ant vienintelio nediduko suolelio prisėdome pailsėti ir užkąsti.
Pajutusios, kad kažkas valgo iš karto atplaukė antys. Tokios drąsios, kad krypuodamos net išlipo ant kranto ir pradėjo pešioti žolę netoliese. Deja, mes neturėjome kuo jų pavaišinti, labai atsiprašome.
Lūksto Gintarų takas trumputis 1km ilgio, tai sugalvojome grįžti per sodus. Su vaikais to daryti nepatariame. 🙂
Iki sodų ir per sodus takai visai neblogi, galima pasigrožėti įvairiais nameliais. Bet vėliau tenka eiti keliu ir pakele. Tai nėra pati puikiausia atkarpa. Dėl to, kad ėjome per sodus, ir užtrukome ilgokai – daugiau nei 2 valandas.
Maršruto schema:
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą