Debesnų botaninis takas Varnių regioniniame parke

« Ant Šatrijos piliakalnio Varnių regioniniame parke

Spigino rago pažintinis takas Varnių regioniniame parke »

Debesnų botaninis takas Varnių regioniniame parke

25 spalio, 2014 autorius Mama

Debesnų botaninis takas mums pasirodė labiausiai reklamuojamas iš visų Varnių regioninio parko pažintinių takų. Po Jomantų miško pažintinio tako, Debesnų takas atrodė visiška priešingybė. Vietoje miško čia mūsų laukė pelkėta pieva, kur akys mato plačiausius tolius. Uodų irgi nesutikome, gal dėl pučiančio vėjuko. Jei Jomantuose vaikščiojome miško paklotės takeliais, tai čia visas takas grįstas medinėmis lentelėmis. Su neblogu vežimėliu šį taką būtų įmanoma apvažiuoti visą, nors sąlygos nėra idealios, ir ant tiltelio kelis laiptus tektų užsinešti.Bet pirmiausias skirtumas, kurį pastebėjome, kad nėra jokių kelio rodyklių vedančių į pažintinį taką.

Mes vylėmės, kad jei jau į Jomantų pažintinį taką veda puikios kelio rodyklės, tai išreklamuoto Debesnų tako tikrai nereikės ieškoti. Deja.. Išvažiavę iš Varnių važiavome važiavome keliu, kol galiausiai suvokiau, kad nuvažiavome tikrai per toli ir reikia apsisukti.

Atgal važiuodami jau dairėmės įtempę akis, kol pastebėjome dešinėje pusėje prie pat kelio apžvalgos bokštelį ir vedantį taką. Mašinos kur pastatyti nebuvo, tad nusprendėme važiuoti link Varnių. Kol ieškojome, kur apsisukti, prieš pastatant Varniuose automobilį, pastebėjome ir tako pabaigą pažymėtą Natura 2000 mediniu stulpeliu.

Automobiliui radome vietos prie kapinių tvoros pagrindiniame kelyje. Jei norėtume patarti, kur statyti automobilius, deja, jokios padoresnės vietos parekomenduoti negalėtume. Tiesiog neradome.

Debesnų taku patraukėme nuo pabaigos, nes ji buvo daug arčiau. Kai tik patekome į botaninį taką, lengviau atsipūtėme. Čia paklysti nėra kur, mergaitėms patiko žingsniuoti mediniu takeliu. Tiesa, dvimetė mažylė dažnai kliūdavo, ypač bėgdama, nes lentikės nėra lygios. Bet tai tik smulkmena. Jokių rimtų traumų nepatyrėme.

Atgal pažvelgus beveik visą laiką matėme Varnių bažnyčias, kaip kelrodį. Einant nuo tako pradžios turbūt atrodytų dar gražiau, užtektų tik akis pakelti. Aplink tolumoje ošė miškai, o čia pat plytėjo pelkinė pieva su įvairiausiais žydinčiais augalais. Mes takeliu ėjome liepos pradžioje, tai žydinčių augalų tikrai netrūko. Daugelis augalų gerokai virš galvos ne tik mūsų mergaitėms, bet ir mums suaugėliams.

Palei taką išdėliotos stotelės su įvairių augalų, gamtos aprašymais. Sustatytos kaip tik tinkamu dvimetei atstumu, kad galima būtų šiek tiek paeiti, ir šiek tiek pailsėti beskaitant. Tako viduryje nutiestas tiltelis per Varnelę irgi paįvairina ėjimą lentų takeliu. Tai turbūt vienintelė galimybė prisėsti, pailsėti einant takeliu.

Pabaigoje mūsų laukė dar vienas malonumas. Apžvalgos bokštelis. Jis ne pirmos jaunystės, bet dar tvirtas užlipti ir nulipti. Vaizdas smarkiai gal ir nepasikeičia, nes nėra aukštas, bet vaikams pats užlipimas ir yra įdomiausias. Jei eitume takeliu nuo pradžios, bokštelis būtų buvęs pirmoji mūsų atrakcija. Čia pasidžiaugėm, kad gal ir neblogai eiti nuo galo. 🙂

Po bokštelio, pabendravę su žolę rupšnojančia karvute, liko pati neįdomiausia, bet būtina dalis. Palei kelią dviračių takeliu nueiti iki automobilio. Atstumas visai netrumpas, kokie keli šimtai metrų.

Čia vos ne vos įkalbėjome mažylę eiti pačią. Ir po sėkmingo įkalbėjimo.. Debesnų botaninis takas tapo pirmuoju takeliu, kurį ji nuėjo visą, pati, savomis kojomis.

Tako ilgis 1,9km, užtrukome 2,5 valandos.