Kamanų mokomasis takas

Vienas iš raisto ežerėlių

Kamanų rezervatą galima aplankyti tik su gidu. Dažniausiai mes ekskursijų su gidais vengiame, bet šį kartą padarėme išimtį ir nenusivylėme. Gal kad ekskursija vyko gamtoje, mums neteko iš jos sprukti pabrukus uodegą. Nors panašių takelių galima rasti ir kitose Lietuvos vietose, bet gidė be galo gražiai pasakojo apie Kamanų rezervatą. Ir mūsų atmintyje takelis išliko ypatingesnis, labiau išskirtinis, toks vienintelis. 🙂Vasarą ekskursiją teko užsisakyti maždaug prieš savaitę. Kai skambinome penktadienį, artimiausiam savaitgaliui viskas buvo užimta, o kitam savaitgaliui galėjome pasirinkti sau tinkamiausią laiką. Pasisakėme, kiek mūsų bus, pasižadėjome pavežti gidę iki tako pradžios, ir įsisvajojome, kad būsime ekskursijoje vieni.

Klampynė lankytojų centre

Kai atėjo ilgai lauktoji diena, prie Kamanų rezervato direkcijos atvažiavome prieš gerą pusvalandį. Mūsų turėtame Briedžio žemėlapyje direkcija buvo pavaizduota neteisingai, bet Kamanų rezervato internetiniame puslapyje pasitikslinę, suradome nesunkiai.

Paukščių ir gyvūnų balsai

Lynojo. Apžiūrėjome šalia esančią meteorologijos stotelę ir įsitaisėme automobilio bagažinėje užkąsti. Kitaip vargu ar mūsų mergikės ištvertų 3,5 valandos užsiėmimą.

Apžvalgos bokštas gerokai virš medžių viršūnių

Neužilgo atvyko dar viena kompanija ir supratome – mūsų idiliška vizija, kad ekskursija bus tik mums vieniems buvo visai neteisinga. 🙂

Vaizdas į raistą nuo apžvalgos bokšto

Atėjus ekskursijos laikui atsivėrė Kamanų rezervato direkcijos durys ir buvome pakviesti vidun. Be išankstinio susitarimo Kamanų rezervato direkcijos lankytojų centras savaitgaliais nedirba.

Laipteliai žemyn

Seminarų salėje mums parodė neilgą filmuką apie Kamanų rezervatą. Filmas buvo tinkamo ilgio net ir mūsų 2,5 metų mažylei. O kur neprikaustė dėmesio filmas, padėjo seminarinės kėdės su staleliais. Juos mergikės sukiojo visaip ir kairėn, ir dešinėn, ir aukštyn, ir žemyn, ir aplink.

Naujas puikus takas tinkamas ir vežimams

Vėliau mus palydėjo į lankytojų centro ekspozicijos salę. Čia ne tik papasakojo dar daugiau apie Kamanų rezervatą, bet ir galėjome pamatyti rezervato reljefinę schemą, įkišus ranką spėti ką aptikome. Daugelis stendų turėjo atveriamas dureles, ar ištraukiamus stalčiukus, kuriuose įvairūs augalai, gyvūnai, ir be galo mūsų didžiukę pradžiuginę, gyvūnėlių ekskrementai. Pasiklausėme įvairiausių gyvūnėlių garsų, pabraidėme po pelkės klampynę ir pakilojome durpes.

Neužilgo, būtinai visi apsilankę pėsčiųjų karalių įstaigose, sėdome į automobilius ir išvykome apie 11km į pažintinio tako pradžią.
Rugpjūčio pabaigoje prie Kamanų rezervato stovėjo gal 15automobilių vienas prie kito ir visi grybavo. Kaip jie pasidalino grybais tokiame mažame plotelyje, kuriame leidžiama būti be gido, mums išliko paslaptis.

Spanguolės tik akims, rinkti rezervate nieko negalima

Tuo tarpu mes, pavažiavę gilyn, pasistatėme automobilius mokomojo tako pradžioje. Viena senyvo amžiaus moteriškė nužvelgė mūsų nedidukus vaikus ir su palengvėjimu atsiduso, kad jei jie nueis, tai ir jai turi pavykti. Bet kol visi persiavė patogesnius batus, mes susipakavome mažylę į nešynę. 4km suaugusiųjų tempu jai dar kiek per sunku.

Senojo takelio liekanos

Pradžioje ėjome žvyruotu keliuku sparčiu tempu. Tokiu sparčiu, kad tik su gidu mūsų didžiukė taip greitai galėjo eiti. Jei būtumėm vieni, seniai būtumėm turėję sulėtinti žingsnį. Kartais užsižiūrėjus, didžiukei tekdavo net pabėgėti, kad pavytų suaugusiuosius. Bet eiti tikrai nebuvo nuobodu, gidė nemažai pasakojo, tiek apie upelius, tiek apie bebrų daugiabučius, tiek apie patį raistą.

Susipažįstame su saulašarėmis iš arčiau

Prieš mūsų akis atsivėrė pieva su apleista sodyba, nauju pastatu stovyklaujančiam jaunimui ir milžiniško aukščio apžvalgos bokštu. Apžvalgos bokštas dviejų lygių, tad bijantiems aukščio, ar pavargstantiems turėtų užtekti ir pirmo lygio. Mūsų kompanijoje visi sukaupę jėgas užsikabarojo į aukščiausią platformą. Ir sulipę visi net siūbavom, lingavom nuo vėjo. Jausmas toks šiaip sau, kai virš medžių viršūnių svyruoji kaip koks svyruonėlis.. Bet vaizdai verti, užkopti aukštai aukštai.

Jaukus miškelis

Nusileidus prasidėjo medinis takas. Jis neseniai atnaujintas ir vietoje dviejų poslidžių lentikių, platus, šiek tiek iškeltas virš žemės, medinis takas. Juo keliaudami grožėjomės įvairiais augalais, klausėmės istorijų apie parko darbuotojų darbą, paukščių ir gyvūnų surašymą-stebėjimą, įvairiausius augalus, pelkę, jos istoriją.

Mūsų mergikės šiek tiek padrumstė raisto ramybę savo ašaromis, tai dėl maisto, tai dėl to, ką galima daryti, ir ko negalima. Bet visa laimė trumpai, ir išprašyti keliauti namo nebuvome. Ekskursija neprailgo ir laimingi, patenkinti, beveik nepavargę išsiruošėme namo.
Gal ne taip ir blogai, kad galima lankytis rezervate tik su gidu. 🙂

Varnauogės pasirodo irgi valgomos

Oficiali Kamanų rezervato svetainė:
http://www.kamanos.lt/

Filmukas apie Kamanų rezervatą (kitoks nei matytas lankytojų centre):
http://www.youtube.com/watch?v=UN7_LUVWh0k

Pavadinimo kilmė:
Kamanos pavadinimas kilo iš vietinių žemaičių tarmės žodžio “Kamanai“, kuris reiškia šlapią, klampų, sunkiai pereinamą raistą. Ir kirčiuoti būtina antrąjį skiemenį.