Kai, nutrūkus dviračio trosui, pasiekėme Cuijk miestelio stotį, stotis, žinoma, buvo užrakinta. Dabar juk viskas automatizuota. Ant sienos radome traukinių maršrutų schemą, kurių nė vienas nevedė iki mums reikalingo Maastricht’o. Aplink gausybė dviračių, kurie užima turbūt dvigubai didesnį plotą nei pati stotis..
Keliaujame prie bilietų automato. Ten siūlo tik tam tikrus miestus pagal nutylėjimą, bilietų dviračiams irgi niekaip nerandam. Mums taip besinagrinėjant kas, kur ir kaip. Prie mūsų prieina simpatiška mergina ir paklausia, ar nereikia pagalbos. Apsidžiaugę išsišiepiame iki ausų, žinoma, mums labai reikia! Pasirodo mergina dar turi daug laiko iki traukinio, tad neskubėdama kartu su mumis įveikia automatinės sistemos teikiamus iššūkius.
Įsigyjame bilietus
Miestą atrandame parašius M raidę, ją pasirinkus išsiskleidžia daugiau miestų, o tarp jų ir Maastricht Noord stotis. Dienos bilietus dviračiams randame prie “kitų“ (“Other“) bilietų skilties.
Mergina mus patikina, kad mūsų didžiukei reikalingas bilietas tikrai “RailRunner“ ir tik vienas, nors persėsime iš vieno traukinio į kitą ne kartą.
Perkant bilietus dar pasiūlo arba mokėti už konkretų maršrutą, arba rinktis bilietus nepriklausomai nuo maršruto. Kainų skirtumas minimalus, tai visi kartu, pritariant pagalbininkei, pasirenkame bilietus nepriklausančius nuo maršruto.
Šiaip ne taip iššūkis nusipirkti bilietus – įveiktas.
Dar pabendraujame su mergina. Ji paaiškina, kad dabar nedarbo diena, žmonių neturėtų būti daug ir mes turėtumėm tilpti su visais savo agregatais. Maždaug nusako ir kur mums stotelėje atsistoti, kur turėtų būti durys įlipti su dviračiais. Dar papasakoja, kad ir ji vežioja dviratį traukiniu, kad ne visada lipa per specialias duris ir kad viskas paprastai būna gerai. Maloniai pasikalbėję atsisveikiname ir iškeliaujame į savo peroną.
Tik nebarkite
Ir štai atvyksta mūsų traukinys. Traukinys kokių 3jų vagonų ir nepastebime durų su dviračiais. Visos durys pakankamai plačios ir lygios su perono grindimis. Tad išlipus miniai žmonių vargais negalais su savo visa technika įsibrauname į vagoną. Kol visaip bandome įkomponuoti dviračius, kad užimtumėm kuo mažiau vietos, atsidaro durys ir iškiša galvą kažkoks žmogus.
Jis mums pradeda sakyti, kad čia ne vieta dviračiams. Bet mūsų reakcija matyt per lėta jo būdui. Ir netrukus jis piktai angliškai užriaumoja “Ar jūs kurti?!“. Mes ištikti tokio garsinio ir emocinio šoko greitai atgauname klausą. 🙂 Jis dar kartą pakartoja litaniją apie dviračius ir pirmą klasę.. Bet, sakau, mes nepirkom bilietų į pirmą klasę.. Pasirodo dviračių durys yra vagone su pirmąja klase, pirmajai klasei skirta tik mažas gabalėlis vagono.. Po truputį ateina ir supratimas, kad čia traukinio vairininkas.. Dar pasiteiraujam ar palauks, kol mes persikraustysim į kitą vietą.. Ir gavę pažadą išskubame į patį patį traukinio galą su durimis dviračiams ir neįgaliesiems.
Čia moteriškė-keleivė pastebėjusi mūsų vargus padeda mums įsiropšti į kitą vagoną. Ir galų gale traukinys, užtrukęs turbūt 10 kartų ilgiau stotelėje, gali pajudėti..
Pabandome įtaisyti dviračius jiems skirtoje erdvėje. Deja, mūsų milžinams dviračiams vietos gerokai per maža, tad užtveriame praėjimą į pirmąją klasę. Bet vienam žmogui vis tiek pavyksta pro mus prasmukti į pirmąją klasę. Kitoje stotelėje žmogus, norintis išlipti su savo dviračiu vos vos pratelpa pro mūsų techniką ir čia būname iškoneveikiami dar kartą. Užtat mums pralaisvėja vagonas, įsitaisome patogiau ir pradedame dairytis, bei aiškintis, kur mes lipsim.
Traukinys vadinasi kažkokiu tai “Stoptrein“. Ir nors turėtų važiuoti iki Roermond, ekrane mums rodo stoteles tik iki Venlo. Nelabai susigaudome, bet štai jau ir paskutinė stotelė Venlo, kurioje visi išlipa. Mes irgi vargais negalais išsinešdiname iš traukinio. Vienas žmogus mums ranka mosteli į kito traukinio pusę.. Nors iš pradžių atsipūtę bandėme susitvarkyti, bet po mostelėjimo nuskubam į ant tų pačių bėgių, tame pačiame perone stovintį traukinį tik labiau priekyje. Pasirodo čia jau persikraustė visi aname traukinyje važiavę keleiviai ir šis tęs savo kelią toliau iki Roermond. Tai pasidarėm sau išvadas, kad tas Stoptrein, tai kažkoks dviejų gabalų kelias su dviem traukiniais.. 🙂 Nors iš tikrųjų Stoptrein traukinys, kuris stoja kiekvienoje stotelėje. Gerai, kad mūsų palaukė traukinio mašinistas, nes mes tikrai užtrukome ilgokai persikraustydami.
Baisusis liftas
Netrukus pasiekiame ir Roermond. Čia jau mums reikia ieškotis kito traukinio, kuris važiuotų į Maastricht’ą. Apsidairome, peržiūrime visas schemas, bet iš mūsų perono į Maastrichtą traukiniai tikrai nevažiuoja. Reikia nukeliauti į stotį, kurią matome dar už poros bėgių.. Bet kaip? Nueiname iki šaligatvio tarp peronų galo vienoj pusėj, kitoj pusėj.. Statu, jokio pravažiavimo.. Žmonėms padaryti laiptai, na ir dar yra liftas.. Negi mes turime su dviračiais lipti į liftą? Juk čia visi važinėja dviračiais, tokiais stačiais ir aukštais juk jie tikrai nesinešioja.. Kad būtumėm tikri pasiklausiame netoliese stovinčių traukinio mašinistų, ar tikrai mums reikia liftu.. Jie patvirtina, kad taip, vienintelis kelias yra liftu.
Stovime prie lifto ir jaučiamės kaip kokie mokinukai pradinėse klasėse. Reikia išspręsti uždavinį, kaip ir kas turi įlipti, kad dviračiai ir vaikai nevažiuotu vieni liftu, o taip pat nelauktų vieni kuriame nors aukšte.. Galų gale nusprendžiame, kad aš su dviem dviračiais, prikabinamuoju ir didžiuke važiuoju liftu ir pasilieku apačioje. Tuo tarpu tėtis sulaukia lifto ir su atkabinta priekabėle atvažiuoja iš paskos. Žemyn pavyksta man visai neblogai.. Iškraustau dviračius, didžiukę ir net liftas nepabėga. Netrukus atvažiuoja ir tėtis su mažyle ir priekabėle. Dabar bereikia pakartoti procedūrą liftu aukštyn. Vėl tėtis mane įpakuoja į liftą su dviračiais ir didžiuke. Bet.. Išlipti man nebepavyksta.. Tėčio apkrautas dviratis nuvirsta ant mūsų dviračių, prikabinamas su visais pedalais kažkur įsipainioja mano dviratyje.. Bandau kažkaip su visu tuo gargaru susidoroti ir jį ištraukti iš lifto.. Bandau vienaip, kitaip vis nepavyksta.. Jau pradeda rinktis žmonių eilė prie lifto, o aš dar vis vargstu.. Galų gale visa suplukusi šiaip ne taip jėga išvelku(nes ratai kažkurio blokuoti ir nesisuka) dviračius lauk. Žala ne tokia ir milžiniška tik sulankstytas rato purvasargis, ir paplyšęs mūsų brangiausiasis lagaminas.. Kantriai sulaukęs lifto atvyksta pagaliau ir tėtis su mažyle. Vakare apsvarstę nelabai supratom, kodėl būtent aš su visais tais dviračiais broviausi į liftą, kai tėtis visą tai būtų įgyvendinęs daug lengviau.. Matyt teks grįžti mokyklon ir mokytis spręsti panašius uždavinius.. Visi vaikai užsimano į tualetą. Bet aš pamačiusi ir tą automatinį, į kurį reikia mesti pinigus griežtai atsisakau ir nutaisiusi baisiai nelaimingą veidą išprašau vaikus palydėti tėčio.. Man atrodo jau automatų ir technikos šiandien per daug.. Kol visi sėkmingai susidoroja su tualetu.
Atvykstame
Aš tuo tarpu apžiūriu schemas ant sienų. Dabar jau reikia važiuoti “Intercity“ traukiniu į Maastricht’ą. Į Intercity traukinį įlipti pasirodė lengviau. Nors ir yra 2 laipteliai, nebe lygios grindys, kaip priemiestiniame, bet bent jau kas trečios ar ketvirtos durys su dviračio ženklu, pats traukinys ilgas ir stovi stotyje pakankamai ilgai. Traukinys nebestoja kiekvienoje stotelėje, tad švilpte nušvilpiame į Maatricht’ą.
Dabar belieka paskutinis žingsnis, patekti į mūsų galinę stotį Maastricht Noord. Šioje stotyje netikėtai sulaukiame profesionalios pagalbos. Pamatęs mūsų besidairančias šalmuotas galvas prieina stoties darbuotojas ir angliškai išsiaiškina, kur norėtumėm važiuoti. Traukinys į mūsų stotį važiuos tik po pusvalandžio, o keliais vos 6km. Kartu su darbuotoju sutariame, kad dviračiais bus greičiau. Jis mosteli mums vėl į liftą ir bėgių viršuje esantį tunelį. Aš su siaubu papurtau galvą, ne tik ne liftas.. Žmogus nusišypso, ir mūsų milžiniškam džiaugsmui galima apvažiuoti keliais, tiesa papildomai teks apvažiuoti bėgius gal kokį kilometrą ar du.. Galime ir penkis, kad tik daugiau niekada netektų lipti į liftą.
Informacija, kuri buvo mums naudinga važiuojant traukiniu:
-Traukiniai Nyderlanduose važiuoja dažnai, maždaug kas 30 minučių.
-Traukinys dažnai važiuoja ir pro mažas kaimo stoteles.
-Dviračius galima vežtis tik ne piko valandomis. Piko valandos darbo dienomis nuo 06:30 iki 09:00 ir nuo 16:30 iki 18:00.
-Dviračiui reikalingas atskiras bilietas už 6EUR. Tai dienos bilietas ir tą dieną ne piko valandomis dviratį galima visur vežiotis.
-Vaikai iki 4 metų amžiaus važiuoja nemokamai.
-Vaikai nuo 4 iki 11 metų irgi kainuoja nedaug. Jiems yra specialus Railrunner bilietas už 2,50Eur.
-Bilietus galima pirkti dienai arba kelionei. Dienos bilietas rekomenduojamas, kai kelionė yra ilgesnė nei 250km.
-Mažose stotyse yra tik bilietų automatai
-Kai kuriuose traukiniuose yra “Silence“(“tylos“) vagonai. Ten būtina netriukšmauti.
Maršrutai, bilietai ir naudinga info Nyderlandų Geležinkelių puslapyje:
http://www.ns.nl/en/travellers/home
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą