Tai mūsų trečioji kelionė siauruku Vengrijoje. Pirmosios dvi kelionės į Szalajka slėnį ir Hortobagy nacionalinį parką mergaitėms be galo patiko. Kai tik pasakėme, kad ir šiandien važiuosime traukinuku mergaičių džiaugsmui nebuvo galo. Mes suaugėliai norėjome pamatyti Dunojaus vingius ir senvages.Dunai-Drava nacionalinis parkas milžiniškas, išsibarstęs gabalais, dažniausiai sunkiai prieinamas. Su vaikais viena lengviausiai pasiekiamų vietų Gemenc miškas prie Dunojaus.
Deja, ši mūsų iškyla turbūt buvo prasčiausia iš visų Vengrijos kelionės metu. Nesijaučiu pamačiusi kažką įspūdingo ar įdomesnio, nei mišką.. Tų pačių metų pavasarį Dunojaus vanduo buvo gerokai išsiveržęs iš krantų ir jei teisingai supratome apgadino traukinio bėgius, bei sutrumpino maršrutą.
Laukiame traukinio
Gal prie to prisidėjo ir mūsų pradiniai vargai. Neturėjome pakankamai grynųjų, tad teko keliauti į Baja miestą išsiimti iš bankomato. Tik tada galėjome susimokėti už traukinį.
Vėliau teko ilgokai laukti, kol atsidarys kasa ir iš viso tuos bilietus mums parduos. O galų gale ir pats traukinukas pavėlavo.
Laukimas neprailgo tik mergaitėms, jos džiūgavo radusios vaikų žaidimų aikštelę ir valgė be sustojimo užkandėles ant suolelio.
Mums suaugusiems traukinys irgi pasirodė paprasčiausias. Visa laimė mergaitėms net ir trečiasis traukinys vienos kelionės metu kėlė susižavėjimą.
Pirmoji stotelė
Pirmojoje stotelėje mus išlaipino labai trumpam, gal tik 10čiai minučių, kol pakeitė garvežio poziciją. Jei iki šios stotelės garvežys traukinį traukė, tai iki kitos stotelės jau stūmė.
Čia radome pavėsinę ir keletą senovinių aptvarėlių. Pamankštinę kojas vėl sušokome į traukinį, kuris mus nuvežė į tuo metu galutinę stotelę.
Galutinė stotelė
Joje per 30 min. turėjome apeiti pažintinį taką.
Takas neilgas, gerai sužymėtas, bet mes su vaikais vos suspėjome.. 🙂 Jau visi keleiviai ir vairuotojai sėdėjo savo vietose ir mūsų laukė.
Pažintinis takas veda link apžvalgos bokšto, iš jo matyti Dunojaus senvagės vingis ir milžiniškos užliejamos pievos. Visi kiti keleiviai nuėjo tik iki bokšto ir atgal. Jie matyt žinojo, kad daugiau tame takelyje galima pamatyti tik mišką..
Miškas tikrai gražus, senas, su aukštais lapuočiais ir gyvūnų pėdsakais.
Atgalios
Atgal grįždami traukiniu žvelgėme į kitą pusę, tad spėjome pastebėti šernus ir elnius, apgyvendintus milžiniškuose aptvaruose.
Traukinuko tvarkaraštį radome čia:
http://www.bajavaros.hu/baja/pages/template1.aspx?id=1656990
Pilnas stotelių sąrašas:
http://csodalatosbaja.eu/index.php/en/natural-treasures/gemenc-forest/gemenci-forest-railway-and-forest-school
Dunai-Drava nacionalinis parkas:
http://www.ddnp.hu/index.php?lang=hu
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą