Eger miestas Vengrijoje

Eger – pirmasis didesnis miestas, aplankytas kelionės po Vengriją metu. Jautėmės kiek keistokai, kai ir automobilių daug, ir pasistatyti automobiliui vietos sunku surasti. O kai dar pakliūdavome į kokią žmonių minią, jautėmės kaip kokie laukiniai visai atpratę nuo žmonių. O žmonių mieste buvo ypatingai daug, visi pasipuošę, besibūriuojantys prie mokslo įstaigų. Juk rugsėjo 1-oji!

Poilsis pilyje

Pilis
Automobiliui radome paskutinę vietą Egeszseghaz gatvėje.  Kadangi atvykome sekmadienį, mokėti už stovėjimą neteko. Ir nors gatvės pavadinimas mums neištariamas, bet svarbiausia atsidūrėme netoli senamiesčio. Pirmiausia patraukėme link pilies. Pirmasis miesto įspūdis neblogas, tik gal kiek chaotiškas. Įspūdingi pastatai maišosi su niekuo neišsiskiriančiais.
Bet nespėję ilgai pamąstyti, perėjome upelį ir pradėjome kilti į pilies kalvą. Kalva nėra aukšta, bet užima nemenką teritoriją. Kad galėtume apžiūrėti pilį įsigyjame bilietus, kuriuos pasiūlo kasininkė. Neužilgo paaiškėja, kad pilies pastatuose veikia atskiri muziejai ir ekspozicijos, į kurias mums nevalia užeiti. Neįsigijome bilietų ir niekas net nepasiūlė. Jei mes suaugėliai nusimename tik šiek tiek, tai mūsų didžiukė be galo nuliūdo. Gerą laiko gabalą vaikščiojo nukabinusi nosį ir zirzė, kad labai nori į muziejų ir kodėl mes neiname į muziejų.

Romaninės ir gotikinės katedros liekanos

Bet pilies teritorijoje irgi gausybė dalykų, ką galima pamatyti ir netrukus visi atgauname ūpą. Pirmiausia žingsniuojame palei pilies mūrą ir grožimės atsiveriančiais vaizdais. Vėliau užtinkame romaninės ir gotikinės katedros griuvėsius. Nors į parodas mūsų ir neįleidžia, bet patys muziejaus pastatai irgi verti dėmesio. Tai koks skliautas, tai bareljefas, tai fontanas vis traukia akį. Chaotiškas miestas atrodo pereina į panašiai chaotišką pilies gyvenvietę. Įvairūs kiemeliai, tai tvarkingi, tai apleisti, tai galima įeiti, tai užtverti.. Atrodo kiekviename kampelyje vis rasi kokį netikėtumą..
Bet ilgiausiai turbūt teko užtrukti čia pat viduje esančioje žaidimų aikštelėje. 🙂 Ji irgi ne paprasta. Senovinių arkliukų, vežimų ir rogių imitacijos. Mergaitės net krykštavo, kai galėjo sėdėti besisupančiame vežime, o koks nuvargęs tėvelis ar mamytė varė į priekį arklius. 😀 Kiti vaikai pamatę tokį vaizdą neatsispyrė ir savo tėvelius įkinkyti į darbą.. Kad iškrapštytume iš aikštelės mergaites pasitelkėme visą savo dar likusią fantaziją ir tai pavyko tik vos vos.. Lėkėme kuo greičiau iš pilies, kad tik netektų grįžti.. 😉

Aukštai virš namų styro minareto bokštas

Minaretas
Nusileidę iš pilies gražiu senamiesčiu, užsukdami į visus kiemelius, kurie tik sudomino mažylę, patraukėme link minareto. Senamiestis neužilgo baigėsi, mažylė įsiropštė į nešynę, o minareto kaip nėr, taip nėr.. 🙂 Nors jis be galo aukštas ir matyti iš toli, bet netoliese tarp pastatų gerai slepiasi.. Na bet priėjome. Prie pat minareto bokšto sėdi kasininkė ir už grynuosius duoda bilietėlius visiems norintiems užlipti į minaretą. Mes su mažyle tai nutarėme laukti, kol tėtis su didžiąja užkops į viršų pažvelgti į miestą iš aukštai.. Tik spėjome prisėsti ant suolelio, kai mūsų likusi šeimyna su keistomis veido išraiškomis grįžta atgal..

Pakeliui į minaretą

Na per tiek nė pusės atstumo į viršų įveikti tikrai negalėjo.. O pasirodo, kad mūsų didžiukės ryžtas bei drąsa ėmė ir išgaravo.. Ir vos palipę jie turėjo apsisukti ir grįžti.. Bilietų pardavėja supratusi, kur čia šuo pakastas, geranoriškai sugražino pinigus už bilietėlius..  Ačiū jai labai! O minaretą pasiliekame vėlesniam laikui, kai paaugsime.. 🙂 Nė neabejojame, kad vaizdas iš jo turi būti nuostabus, kaip ir nemenkas adrenalino pojūtis.
Minaretas ypatingas tuo, kad tai šiauriausiai esantis turkiškas minaretas Europoje. Mečetė buvo nugriauta dar 19a. viduryje ir minaretas liko vienišas kaip pirštas. Visai nemenkas pirštas, nes minareto aukštis net 40m.

Dobo Istvan aikštė nuo pilies

Senamiestis
Po minareto patraukėme į senamiestį. Pabuvome pagrindinėje Dobo Istvan aikštėje, siaura gatvele pasiekėme ir apžiūrėjome katedrą. Bandėme žvilgtelėti į arkivyskupo parką, bei studentų apgultą licėjų. Licėjaus biblioteką ir observatoriją teko palikti tai neįveikiamai miniai. Kol galiausiai, išbaidę ko gero visus miesto balandžius, grįžome prie automobilio..

Katedroje..

Daugiau apie Eger miestą:
http://www.eger.hu/tourism/c/eger-share-our-story?lang=2
http://en.wikipedia.org/wiki/Eger