Szalajka slėnis ir senovinio žmogaus urvas Vengrijoje

Szalajka slėnio krioklys

Antrąją dieną Vengrijoje pagaliau pasiekėme Bukk kalvų nacionalinį parką. Pasirinkome užkopti į tūkstantmečio bokštą ir apsižvalgyti iš aukštai. Atvykome į Szilvasvarad miestelį ir pradėjome ieškoti, kurgi galėtų būti geriausia vietą pradėti kopti į bokštą..Niekaip pagal turimą aprašymą nepavyko nustatyti tikslios vietos. Taip atsidūrėme mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir mūsų dėmesį prikaustė Szalajka slėnis. Pagal turėtą aprašymą, vargu ar būtume juo keliavę. Kai jau parašo, jog skirta vengiantiems vaikščioti.. kur čia mus suviliosi.. bet mes klydome. Čia ne tik veža traukinys, bet ir pilna pasivaikščiojimo takų. Ir net pasirinkę patį populiariausią, asfaltuotą (galima važiuoti su vežimėliais) mes nenusivylėme. O pabaigai gavome užkopti kalnų takeliais į jau akmens amžiuje žmogaus gyventą urvą.

Vienas iš gausybės slenksčių

Palei upelį
Beeinant takeliu pilna visokių įdomybių. Mūsų didžioji žingsniavo ir net nepastebėjo kaip nukeliavo visą iki pabaigos. Tai pakankamai retas atvejis. 🙂
Kelias visą laiką veda palei upelį. Mergaitės vis bėgdavo į priekį ir mums rodydavo dar vieną “krioklį“, ir dar vieną, ir dar vieną.. Iš tikrųjų tai tiesiog slenksčiai, bet kiekvienas vis kitoks, ir mūsų mergaitėms tai be galo patiko. Nuolatos girdėti malonus čiurlenimas, primena, jog galų gale atostogos ir esame gamtoje.

Taip eidami, priėjome elnius danielius, kuriuos kaip tik tuo metu maitino obuoliais! Mergaitės prilipo prie tvoros ir niekaip jų neatitrauksi.. 🙂 Kitoje kelio pusėje – tvenkiniai. Apžiūrėję ir juos netrukus priėjome Miškininkystės muziejų.

Miškininkystės muziejus
Garsiai pasvarstėme ar eiti ar neiti į muziejų. Bet didžioji neleido net ilgėliau pamąstyti ir vos ne su ašaromis akyse pareiškė jog labai labai nori į muziejų. Na jei taip, mes niekada neatsisakysime. 🙂
Muziejus labai nedidelis, bet jaukus ir įdomus. Šiek tiek tik iškankino maišeliai ant batų. Mažylės batus teko nušveisti šepečiu, nes tokio dydžio apsaugų nebūna. Vyresniajai davė kažkokius paplyšusius, kuriuos ji turėjo vilkte vilkti per grindis, o galiausiai ir pametė. Man teko odiniai daugkartiniai, tik vienas tėtis lengvai išsisuko su įprastais bachilais.

Paroda veikia dviejų aukštų namelyje. Jame daug įvairių įrankių miškui ir medienai apdoroti. Pavaizduotos visos miško gėrybės ir gyvūnai, medžioklės pabūklai ir trofėjai. Labiausiai mergaitėms patiko gyvūnų iškamšos ir instaliacija, kaip sniege gaudo kiškius. Viskas vengriškai ir net parduodant bilietus nelabai kalbėjo angliškai, bet ekspozicija pakankamai aiški ir be aprašymų.

Poilsio zona
Po muziejaus net nespėję dorai nuvargti priėjome milžinišką poilsio aikštę. Vaikams parengta įdomių užduočių, pvz. pereiti basomis per įvairias samanas, spyglius. Bet labiausiai apgultas buvo “garsinis“ žaidimas. Sukabintos skirtingo storio ir ilgio malkos, kurias trenkiant su didžiuliu plaktuku galima išgauti skirtingus garsus.
Po stogu didžiulė ervė su stalais iškyloms, bet žmonių dar daugiau, tad mes jais nepasinaudojome.
O aplinkui nenorintiems ilsėtis dar viena parodėlė. Joje parodyta, kaip veikia malūnas, kokiuose namuose ar žeminėse gyveno medkirčiai, kokiu būdu pargabendavo medieną ir ką iš jos darydavo.

Kriokliai
Pailsėję ir paėję kelis žingsnius į priekį radome du krioklius. Jau tikrus krioklius, ne kokius slenkstelius. Vienas krentantis iš aukštai tarp uolų, žavintis jėga. O kitas labai romantiškai apžėlęs ir švelniai čiurlenantis. Mums labiau patiko tas antrasis, nieko panašaus neprisiminėme, kad būtume matę. Mergaites labiausiai traukė prie krioklių susidarantys baseinėliai, tik nusukdavom akis kur į šoną jau kokia ranka ar koja taikydavosi išbandyti vandenį. Prie krioklių yra suolelių, tad galima patogiai prisėsti ir ilgai ilgai juos stebėti.

Vaikų žaidimų aikštelė
Palypėjus dar aukštyn (mes visą laiką ėjome takeliu šiek tiek į viršų) radome milžinišką žaidimų aikštelę. Ji skirta tiek poilsiui įveikus visą pagrindinį takelį, tiek laukiantiems traukinio. Šalia traukinių stotelė norintiems grįžti į Szilvasvarad miestelį. Čia baigiasi ir asfaltuotas keliukas, norintys keliauti toliau jau turi rinktis įprastus kalnų takelius.

Istalloskoi urvas
Mes pasirinkome takelį vedantį į senovinių žmonių gyventą urvą. Jis veda pro nedidelį kalnų ežerėlį ir stačiai kyla aukštyn į kalną. Neilgai paėjėjus, kaip tik, kai vaikai pradeda klausinėti nu kada gi ateisim.. Ir vis besitikint, jog jau už to posūkio tai tikrai bus urvas, jis ir išnyra.
Urvas didelis ir erdvus. Šiltą dieną viduje jaučiama vėsa, gal net šaltis. Didžioji vis klausinėjo kur geriau gyventi, ar namuose, ar tokiame urve.. Kur šilčiau, kur šviesiau.. Sunku pasakyti.. Bet mes civilizacijos išlepinti teigėme, jog tikrai būtent namuose geriausia..  😉

Atgal turistiniu traukinuku
Į vieną pusę takelio ilgis 3.8km. Tad atgal rinkomės grįžti traukinuku. Tuo pačiu, skirtu vengiantiems vaikščioti. 😉 Nė nenumaniau, kad tokie traukinukai taps kelionės po Vengrija mėgstamiausiais. Važiavome jais dar 2 kartus. Ir visą laiką mažylė krykštaudavo. O jei pamatydavo pravažiuojantį traukinį ir mes būdavome ne jame, pasipildavo baisiausios ašaros.
Pati pradžia, žinoma, nebuvo tokia lengva. Išdykaudama mažylė su sese vagono prieangyję, įkišo galvą tarp vartelių virbų, o ištraukt nepavyksta.. Šiaip ne taip išvadavome.. Bet nuo to traukinukai netapo blogesniais ar mažiau mėgstamais.. 🙂

Traukinukai anksčiau buvo naudojami kaip miškovežiai, dabar pritaikyti turistams. Atviri, lėtai važiuoja, visi mojuoja pravažiuojantiems.
Važiuoti galima į abi puses ir į priekį, ir atgal. Mes pasirinkome į priekį eiti, nes traukinys buvo ką tik išvažiavęs. Kitu atveju tikriausiai būtumėm nuvažiavę su traukiniu, ir grįžę pėsčiomis atgal.
Traukinys turi dvi stoteles. Galutinę, ir dar vieną tarpinę prie Miškininkystės muziejaus, tad kelią galima trumpinti.

Kaip atvykti ir ką dar pamatyti
Traukinukas važiuoja ir takelis veda iš Szilvasvarad miestelio centro. Galima pasirinkti vieną iš mokamų automobilio stovėjimo aikštelių ir nuo jų sekti slėniu palei upelį iki traukinio stoties.
Szilvasvarad dar garsėja savo arkliais. Tad pasivaikščiojimų takelį galima įveikti ir karieta, arba ja pasivažinėti po miestą. Yra ir arklininkystės muziejus.
Szalajka slėnio takelis tinkamas dviračiams, tad pačioje pradžioje daug dviračių nuomos punktų. O jei prireiktų suvienyrų, tikrai yra iš ko pasirinkti, miestelyje gausybė išsirikiavusių suvienyrų kioskelių.
Iš Szilvasvarad dar galima užkopti ir į tūkstantmečio apžvalgos bokštą. Tik neklauskite nuo kurios vietos pradėti kopti geriausia, mes nesuradome. 🙂 Bet eidami Szalajka slėniu matėme pasiūlymą nusukti į apžvalgos bokštą.

Szalajka slėnio svetainė:
http://www.szalajka-volgy.hu/en/sights
Apie Istallos-koi urvą:
http://de.wikipedia.org/wiki/Ist%C3%A1ll%C3%B3sk%C3%B6-H%C3%B6hle
Bukk kalvų nacionalinio parko svetainė:
http://bnpi.hu/