Bernati gamtos parke, Latvijoje

« Verbelnieki kempingas prie Liepojos, Latvijoje

Bernati gamtos parke, Latvijoje

28 liepos, 2013 autorius Mama

Takelis Bernati gamtos parke

Lankstinukas teigia, kad Bernati yra visiems Liepojos gyventojams labai gerai žinomas vardas. Mes turiu prisipažinti jį išgirdome pirmą kartą, nors Liepojoje esame lankęsi ir anksčiau. Bet kai teko rinktis, ką norėtume pamatyti apsistoję Verbelnieki kempinge, nesudvejojome ir nuvykome į Bernati gamtos parką. Labai atsiprašome, jei pavadinimo vertimas nėra tikslus. Bet tikimės, kad lietuvių ir latvių kalbos panašumas toks, kad užtenka tik numesti keistesnes raides.. 😉 Pabaigoje būtinai pridėsime nuorodą į latvišką tinklapį, ten pavadinimas jau tikrai nebus iškraipytas.
Bernati gamtos parkas intriguoja užsukti net dviem “-iausiais“ objektais. Jame yra labiausiai į vakarus nutolęs žemyninis Latvijos taškas ir aukščiausia Latvijos kopa.

Kaip nuvykti
Bernati gamtos parkas įsikūręs pajūryje ir driekiasi nuo Jūrmalciemio iki Bernati miestelio. Apie 20km piečiau Liepojos ir maždaug 35km šiauriau Lietuvos sienos su Latvija. Jei norėtumėte aplankyti vakariausią tašką reiktų vykti į Bernati miestelį ir ten ieškoti rudos rodyklės Jana Čakstes piemina zime. Tai nėra rodyklė į vakariausią tašką, bet pasistačius automobilį nesunku nueiti link jūros ir jį surasti.
O jei norėtumėte aplankyti aukščiausią Latvijos kopą reiktų važiuoti žvyro keliu į Jūrmalciemį, ir šiek tiek šiauriau Jūrmalciemio sukti, kur veda ruda rodyklė į Pusėnų kalns.
Bendra taisyklė, jei išsukote iš pagrindinio kelio ir radote stovėjimo aikštelę, būtinai ir pastatykite automobilį! Mes abu kartus norėjome privažiuoti “arčiau“, bet abu kartus nukabinę nosį turėjome sugrįžti ir pastatyti pirmojoje matytoje auto aikštelėje. 😉

Paminklas Janio Čakstės žodžiams atminti

Janis Čakstė ir vakarinis Latvijos taškas
Kai pasukome iš kelio ir leidomės nuvedami rudosios rodyklės Jana Čakstes piemina zime visai nežinojome ko tikėtis. Iš kalbos panašumo jau buvau benusprendžianti, kad tai veda į kokio partizano žeminę.. Gėda prisipažinti, bet tuo metu nenumanėme, kad Janis Čakstė – buvęs Latvijos prezidentas!
Tai pats pirmasis Latvijos prezidentas valdęs nuo 1922ųjų iki 1927ųjų. Buvo perrinktas antrajai kadencijai, bet netrukus mirė eidamas prezidento pareigas. Mums pasirodė įdomu ir tai, kad prezidentas turėjo net 9 vaikus. Nuėjau pasižiūrėti, kaip gi buvo su tais Lietuvos prezidentų vaikais.. Bet niekur neradau, kad būtume turėję tokių daugiavaikių prezidentų..
O kuo čia dėtas Bernati gamtos parkas ir pirmasis Latvijos prezidentas? O gi vieną dieną Janis Čakstė sužavėtas Bernati apylinkių grožio pareiškė, kad čia turi būti kurortas. Šis jo pareiškimas buvo tuoj pat išgirstas ir jau po 2jų metų 1926taisiais įsikūrė pirmieji Bernati kurorto pastatai.
Sovietiniais laikais parkas buvo užtvertas kaip pasienio zona ir prieinamas tik vietiniams gyventojams. Miškuose ir miestelyje matėme nemažai apleistų poilsiaviečių ir pastatų. Tad dabar kurortas dar turi kur stiebtis, bet nemažai ir jau labai gražiai sutvarkytų, išpuoselėtų sodybų.

Šokančios latvės, kurių sijonus tuoj nudažys raudonai

Nuo automobilių aikštelės veda gražiai pažymėtas takelis mišku, šalia kelio. Beeinant juo priėjome ne tik atminimo ženklą Janiui Čakstei, bet ir šokančių skulptūrų plotelį su legenda apie raudonuosius latvių sijonus.
Miške gausybė mėlynių, jei mėgstate uogauti, tai tam tinkama vieta.
Paminklas Janiui Čakstei ir jo žodžiams atminti įkurtas ant aukštos (bet ne aukščiausios) medžiais apaugusios kopos. Aplinka gražiai sutvarkyta ir prižiūrima, ant kopos suoleliai poilsiui.
Nusileidus nuo kopos patraukėme link jūros pramintu takeliu ir priėjome vakariausią Latvijos tašką pažymėtą akmens skulptūra su koordinatėmis. Pajūryje suradome dar ir namą beveik įlipusį į jūrą.. Nešami pajūriu nepaprastai stipraus vėjo pasvarstėme, kaip gi čia ta trobelė išsilaiko žiemą, kai būna aukščiausios bangos.. Bet namas statytas ne vakar, o ganėtinai senai, tad matyt jiems puikiai pavyksta susidoroti su gamtos stichija.

Pajūry Latvijos vakaruose

Atgal grįžome vėl ne keliu, o pasirinktu miško takeliu per apaugusias kopas. O jų čia visa gausybė išmintų.
Aplankę vakariausią Latvijos tašką dabar norėtumėm aplankyti ir kitus – piečiausią, ryčiausią ir šiauriausią. Kiekvienam jų pažymėti yra sukurta skulptūrėlė.

Vaizdas nuo Pusėnų kalno

Pusėnų kalnas
Pusėnų kalnas visai kitame Bernati gamtos parko gale. Iš auto aikštelės beveik nėra jokių nuorodų į kalną, tik viena vienintelė labai labai mažytė rodyklytė su pėsčiuoju žmogiuku. Nebūdami visai tikri, kad einame teisingu keliu patraukėme pažiūrėti, kur ta rodyklytė mus nuves. O nuvedė ji prie naujai paklotų, dar šviežiu medžiu kvepiančių laiptų į aukštą aukštą apaugusią kopą.
Įveikėme laiptelius, tik šį kartą pamiršome juos suskaičiuoti. Buvo ką tik ištikęs stresas, kai išbėrė vaikai mūsų visas surinktas mėlynes, tai vietoj skaičiavimo pasirinkome sportavimą garui nuleisti.. Ant kalno atsivėrė nuostabus vaizdas į tolumoje ošiančią jūrą. Kopa šiek tiek paliesta erozijos, tad skardis atrodo dar įspūdingesnis su nuvirtusiais ar tuoj nuvirsiančiais medžiais. Ant kopos tinkamiausias suolelis užkandai su gražiu vaizdu.

Laiptai į Pūsėnų kalną

Kopos aukštis 37m, palyginimui Lietuvoje aukščiausia kopa 67,2m. Bet štai Olando kepurė tik 24,4m ir yra žemesnė nei latviškoji kopa. O ir šiaip Bernati gamtos parke kopos mums pasirodė labai gražios, ne tik tos aukščiausios apaugusios, bet ir pajūrio.
Labai norėtumėm į Bernati gamtos parką grįžti su dviračiais. Tuo labiau, kad čia veda pajūrio dviračių maršrutas neblogu “Pavyk pajūrio vėją“ pavadinimu. 😉