Safaris elnyne, mini zoo ir zoo muziejus Karklėje

liepos 16, 2013 autorius Mama

Prie Baltijos jūros stengiamės nuvažiuoti kasmet, ištaikę laiko per ilgesnį savaitgalį. Bet tų mūsų ilgųjų savaitgalių niekaip neužtenka, kad suspėtume apžiūrėti visus įdomius muziejus, vietas ar gamtos kampelius. Neįtikėtina, kiek visokių pramogų atsiranda pajūryje. Šiemet aplankėme Karklės elnyną apie kurį pernai nieko nebuvome girdėję, o iš spaudos pasiekė tik atgarsiai apie teismo procesus. Prieš pat nuvykstant teismas galų gale nustatė, jog elnynas gali būti. Mes ne teisininkai ir tikrai žinome per mažai, kad galėtume vertinti. Tad šiame įraše aprašysime tiesiog tai, ką matėme ir regėjome.

Briedė Meilė pro langą

Kaip nuvykti
Elnynas įsikūręs Karklės kaimo pabaigoje, važiuojant iš Klaipėdos pusės. Mums labai sunkiai pavyko pastebėti posūkį, kol stabdėme, net ir pravažiavome, teko apsisukti. Ženklas visai ne kelio, o tiesiog bordo spalvos lentelėje smulkus užrašas ties įvažiavimu. Tad jei ieškote elnyno, teks atkreipti dėmesį į visas mažesnes iškabas. Gerai, kad Karklėje jų nedaug. Mums labai pagelbėjo Karklės parkavimo žemėlapis pateiktas abiejuose Karklės galuose. Jame aiškiai matyti, kurioje vietoje yra Gamtos perlo viešbutis. Būtent šio viešbučio teritorijoje ir yra elnynas, muziejus bei zoo sodas. Visi reikalingi bilietai parduodami viešbučio priimamajame.
Iš Karklės žmonės atvažiuoja ar ateina akmenukais grįstu dviračių takeliu. Prie pat įvažiavimo į teritoriją apdairiai pastatyti stovai dviračiams.

Elnyno vaizdai

Safaris
Tai nebuvo mūsų pirmasis safaris. Pernai metais jau buvome Eriksberg safari parke. Tuo metu jautėme, kad mūsų mergaitės dar per mažos safariui, tad čia ilgai dvejojome. Bet išgirdę, kad safaris tetrunka vos 30 minučių ryžomės.
Pirmiausia mus įsodino į džipą. Tai jau buvo atrakcija mūsų keturmetei, ir didžiulis stresas mūsų metukų mergaitei.. Galvojome teks išlipti, taip mažylei nepatiko keista mašina. Bet visa laimė pamačiusi didžiosios šypseną nuo ausies iki ausies apsiramino ir mažylė. Kol mes įsikūrėme džipe, vairuotojas atnešė 4 didžiulius įvairaus skonio batonus. Tada supratome, jog šis safaris tikrai labai skirsis nuo švediško.
Batonas, reikia paminėti, buvo papildomas dirgiklis. Mums buvo labai nelengva paaiškinti, jog štai šis batonas, kuris mergaitėms atrodo pasakiškai skanus, iš tikrųjų yra skirtas elniams.. Nežinau, ar būtų padėję, jei būtume turėję savo maisto.. Gal.. Bet mes neturėjome, tad beliko susitaikyti, kad turėsime nuolat priminti, jog batonas ne mums..
Tik pravažiavus keliuku už pirmųjų vartų, mūsų vairuotojas išlipo ir puolė šaukti “Meile, Meile..“ Hmmm.. Gerai, kad nespėjome daug visko prisigalvoti, o mums buvo paaiškinta, jog lauksime briedžio.. Ir iš tikrųjų labai neužilgo iš už krūmų atbidzeno briedė ir ėmė sekti džipą. Mums teko užsidaryti langus, kad jų neišlaužtų ir.. Ir pirmą kartą gyvenime galėjau taip iš arti matyti briedę. Ji įkišo galvą pro džipo langą ir sąžiningai ėdė iš vairuotojo rankų. Kai pradėjome važiuoti dar truputėli sekė iš paskos, bet po to nustojo. Matyt alkis nebebuvo toks didelis, kad reiktų bėgti.

Išalkusių elnių eilutė

Toliau važiavome ieškoti taškuotų elnių Danielių. Iš pradžių jų buvo vos vienas kitas, bet neužilgo privažiavome milžiniškas bandas. Galų gale sustojome, ir jie pasirodė taip pat besą batono mėgėjai. Šį kartą galėjome maitinti jau mes patys. Jie valgo tikrai švelniai, tad pirmą kartą išdrįsau maitinti ir aš, ir mūsų keturmetė. Tėtis jau patyręs maitintojas tik šypsojosi į ūsą, kol galų gale ir jį aplankė elnė.
Viskas būtų taip gražiai ir pasibaigę, jei ne arklys. Jis taip pat išalkęs batono įkišo galvą į džipą. Ir ne tik pas vairuotoją, bet vėliau supainiojęs langus ir pas mūsų didžiukę. O siaube! Didžioji puolė klykti, mažylė iš paskos.. Vairuotojas, supratęs, kad jau nieko doro nebebus pradėjo važiuoti ir “išgelbėjo“ mus nuo arklio.. Bet mažylė dar ilgokai įsibaiminusi nežiūrėjo pro langą.. Tuo mūsų maitinimas ir baigėsi. 🙂
Į tauriuosius elnius ir elnius Dovydus jau tiesiog žiūrėjome pro langą. Dovydai, tai net ir nebūtų atėję, matyt batonas nėra jų mėgstamiausias patiekalas.
Safaryje matėme ne tik elnius, bet dar ir arklių, avių. Tik šernai nesirodė. Bet mums užteko ir laiko ir įspūdžių, atvažiavę nusiplovėme rankas ir atsipūtėme. Jei reikės nusimazgoti rankas ir jums – siūlau paklausti vairuotojo, jis būtinai parodys, kur tai galima padaryti.

Didžiųjų gyvūnų iškamšos

Zoo (iškamšų) muziejus
Zoo muziejuje visa laimė gyvūnai jau nejudėjo ir mūsų negąsdino. 🙂 Čia mažylė sąžiningai baksnojo į kiekvieną žvėrelį, kurį reikėjo įvardinti. Tiesą sakant ir aš mielai būčiau pabaksnojusi, jei man kas pasakytų. 🙂 Nes žvėrelių buvo visokiausių ir visai mums nepažįstamų. Visa laimė gavome lapą su skaičiukais ir užrašais, tad galėjome perskaityti. Erdvė nedidelė, bet visa užpildyta. Šie žvėrys, o tiksliau jų iškamšos, turbūt mums labiausiai ir patiko iš visos iškylos. Žvėrys tiek maži mažutėlaičiai, kaip voverytės ir žebenkštys, tiek milžiniški, kaip dramblys ir žirafa. Išėjus mes tik kraipėme galvas ir svarstėme, kiek laiko, metų reikia tiek žvėrių sumedžioti. O kaip dar vėliau padaryti jų iškamšas ir parsigabenti į Lietuvą?
Visas antras daržinės aukštas užpildytas jau nebe žvėrimis, o paukščiais. Jų šiek tiek mažiau, bet tikrai yra patraukiančių dėmesį. Mergaitėms kol kas žvėrys įdomiau nei paukščiai, tad pirmajame žvėrių aukšte praleidome daug daugiau laiko.

Paukščių iškamšos

Mini zoo
Žvėrelių garduose nėra labai daug, bet vaikams svarbu ne kiekis. Matėme stumbrų, mešką, šunų-vilkų-lapių, šerniukų ir avinų-ožių. Šalia dar įvairių rūšių paukščių – fazanų, vištų-gaidžių, ančių. Bet juos galima apžiūrėti nemokamai, be bilieto. Tad nemažai žmonių atvažiuoja būtent dėl šio mini zoo sodo. Jei muziejuje mes buvome vieninteliai, tai prie gardelių kartais net tekdavo palaukti, kad prieitume arčiau. Pasisekė stebėti ir maitinimo procesą. Ne tik mes, bet ir daugelis kitų lankytojų stebėjosi – ką antys lesa pomidorus?! Dabar jau žinosim – lesa! Pripuola kokios 5 prie vieno pomidoro ir akimirksniu sutaršo!

Vienas iš spalvingųjų paukščių

Žaidimų aikštelė
Žaidimų aikštelė labai graži su įvairiomis laipynėmis. Paklota smėliu, tvarkinga ir švari. Labiausiai mums patiko, kad yra čiuožynė ir spyruoklinės sūpuoklės mažyliams. Abi mergaitės rado sau tinkamų užsiėmimų. Bet pabuvome labai neilgai. Iš tikrųjų neturėjome teisės užsukti į žaidimų aikštelę visiškai. Aikštelė skirta tik viešbučio ar restorano svečiams. 😦 Pažeidinėti taisyklių mes labai nemėgstame. Visa laimė, išgelbėjo greitai pasirodęs lietus. Tik iškrito pirmas lašas, mes iš karto čiupome merginas į glėbį ir bėgome į automobilį.