Atvykę į Latgalę, būtinai norėjome pasivaikščioti ir kokiu nors pažintiniu takeliu. Pasirinkome prie pat Kraslavos miestelio esantį Adamovos pažintinį taką. Jo ilgis 1,8 km ir vingiuoja jis per lapuočių mišką prie Dauguvos upės. Tiko karštai dienai su mažais vaikais.
Takelis prasideda ant Adamovos piliakalnio, jame įrengta automobilio stovėjimo aikštelė, staleliai pietums, supynės vaikams. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdas į Dauguvos upę ir Kraslavos miestelį.
Kur pradžia?
Apėjome visą didelę piliakalnio aikštę, bet nebuvau tikra, kur pati takelio pradžia. Akį patraukė šeima, sėdinti ant suolelio ir besislepianti nuo karčio. Nors šiame regione visi kalba rusiškai, dėl viso pikto pasisveikinau latviškai ir tik tada rusiškai paklausiau apie takelio pradžią. Jie kreivokai šyptelėjo ir sklandžia rusų kalba parodė į milžiniško dydžio rudą kelio užrašą. Na taip, aš jį mačiau, bet man net mintis nekilo, kad kelio ženklas gali tarnauti ir kitam kilniam tikslui – nurodyti takelio pradžią. 🙂
Kad man nebūtų taip linksmą, dar pridūrė, jog ten takelis buvo prieš 5 metus.. Hmm.. Atsargiai paklausiau, o jis dar vis ten yra? Turėtų būti, sako šypsodamiesi.. Skubėjome pasižiūrėti ir išvaikyti abejones. 🙂
Takelis tvarkomas
Nusileidome šaligatvio plytelių laipteliais stačiu skardžiu ir radome visą krūva sukrautų medinių tiltelių, lieptelių. Vadinasi takelis ne tik yra, bet netrukus ir bus šviežiai sutvarkytas, atnaujintas. Žinoma, dar ne dabar. Tai patyrė tėtis iš karto įmaknojęs į purvynę. Tuo tarpu mūsų didžiukei krūva medinukų labai patiko, tarsi dar viena takelio atrakcija, kur galima užsilipti ir pasivaikščioti. Liepteliai labiausiai reikalingi įveikti nedidelius upelius ir didžiules įdubas-griovius.
Takeliu
Beveik visas takelis pavėsyje, medžiai dideli ir įspūdingi, daugiausia lapuočiai. Priskrido ir nemenkai uodų apžiūrėti, kas čia per lietuviai atvyko. Einant takeliu atsiveriančių vaizdų beveik nematėme, bet pasportuoti teko. Takelis vigniavo tai aukštyn, tai žemyn, tai kairėn, tai dešinėn. Be medžių dar matėme akmenų, ir, kad nepabostų – įvairių medžio drožinių. Beeidami svarstėme, kad ko gero teks šituo pačiu takeliu ir grįžti atgal. Bet netikėtai pasirodė, jog atgalios kelias veda palei pat Dauguvos upę. Malonus netikėtumas.
Čia mergaitės gavo pamėtyti sudžiūvusius stagarus ir lapus į upę, nes, deja, akmenukų nebuvo. Keliose atkarpose abi dukras užsikėlėme ant pečių – dilgėlės buvo užaugusios joms virš galvų. Kitur teko šokinėti per sudžiūvusias sąnašas.Tikriausiai per pavasario potvynį šiuo takeliu eiti nepavyktų.
Takelis tikrai nebuvo išdailintas, ir neturėjo įspūdingų apžvalgos aikštelių, bet nuo karščio mus gelbėjo puikiai.
Ne vienintelis takelis Dauguvos vingių parke
Grįždami namo pravažiavome ir kitą galimybę pasivaikščioti. Tai Markovos takelis. Labai keista buvo matyti visai tuščią didžiulę automobilių stovėjimo aikštelę su būdele. Toje būdelėje moteriškė laukė norinčių susimokėti žmonių. Deja, turėjome ją nuvilti. Pasiklausinėję, ką čia galima pamatyti tiesiog apsisukome ir išvažiavome. Ne, ne dėl to, kad mums būtų nepatikę. O tiesiog, kad galėtume atvažiuoti kitą kartą, kai turėsime daugiau laiko.
Šis takelis turėtų būti įdomesnis, su 42m skardžiu ir kaimo trobele muziejumi. O ilgis panašus irgi apie 1,8km.
Daugiau apie Adamovos pažintinį taką:
http://visitkraslava.com/en/welcome/nature-tourism/
Daugiau apie Markovos takelį:
http://www.visitdaugavpils.lv/lv/turisms/markovas-izzinu-taka
Dviračių maršrutai:
http://visitkraslava.com/en/welcome/active-rest/bicycle-tourism/
Parašykite komentarą