Palapinėje su kūdikiu

Palapinėje su kūdikiu

Su abiem mergaitėmis kūdikystės etapą užbaigėme. Pats laikas parašyti, kaip mums sekėsi gyventi palapinėje. Kokie mūsų įspūdžiai, kas pavyko, o kas ne.
Jei trumpai, tai mums palapinėje su kūdikiu nebuvo nė truputėlio sunkiau nei kur nors kitur. 🙂 O kartais gal net truputėlį lengviau, nes grynam ore mūsų mergaitės miegodavo geriau.

Bet jei jums nuskambėjo, kad buvo lengva, tai tikrai ne. Mums su kūdikiu, kur bebūtumėm, lengva būna retai.. 😉

Kodėl palapinė
Net ir su kūdikiu mes vis norėjome nesėdėti vienoje vietoje, keliauti. Čia palapinė labai palengvino mūsų gyvenimą. Kur bebūtumėm, bevažiuotumėm kūdikis miega visą laiką toje pačioje palapinėje, tame pačiame miegmaišyje. Ir bent jau miego metu jaučiasi saugus ir pažįstamoje aplinkoje. Tas pats kvapas, tas pats vaizdas pramerkus akeles vidury nakties.
Kitas geras dalykas, kad nėra kur nukristi, nusiridenti – žemė visai čia pat.
O svarbiausia, mūsų atveju, ilgesnis ir gilesnis miegas gryname ore. Tiesa, pradžioje, kol pripranta miega jautriau. Bet jau po kokios trečios, ketvirtos nakties mūsų mergaičių miegas visada pasitaisydavo.

Didelė palapinė
Kas smarkiai pasikeitė, kai pradėjome keliauti su kūdikiu? Tai mūsų palapinė ir vieta, kur ją statome.
Iš pradžių su didžiąja į pirmąją kelionę išvykome su mūsų įprasta dviviete palapine. Nedidukė, lengva, žema, mums niekada nieko daugiau nereikėjo. Ir štai čia pasistatome, įlendame į vidų su kūdikiu ir pradeda lyti.. Lauke karšta, mūsų didžioji visa šlapia nuo prakaito. Žaisti jai nusibodo, ir mums nelengva keturlinkiems, tiesiog visiems nepatogu ir nesmagu.. Apsisprendėme, ir to jau 4 metai nesigailime – įsigijome erdvią, šeimyninę, su dideliu prieangiu 5 vietų palapinę.
Dabar kai šviečia saulė, palapinė tiek neprikaista, nes didelė erdvė. Jei lyja – visi įsitaisome dideliame prieangyje, ar dar didesniame miegamajame. Galime ir patogiai atsisėsti, ir patogiai atsistoti. Kūdikis gali sau ropinėti pirmyn, atgal, ar aplink vidinį palapinės sluoksnį. Prieangyje įsitaisome prie stalo, galime ir maistą gaminti, ir valgyti.

Kur statyti palapinę
Turėdami mažylių daug labiau apgalvojame, kur statysime palapinę. Kokia vieta mums puikiausia? Ten, kur pavėsis ir nešviečia saulė. Taip lengviau migdyti pietų miego – ne taip karšta. Be to, miegame palapinėje daug ilgiau, tad kaitina ir rytinė saulė. Gerai ir užuovėja, nes pučiant vėjui kraštiniai palapinės gyventojai labiau atvėsta. O mūsų keturmetę dažniausiai guldome prie krašto, kad nenugultų mažylės.
Baigėsi ir tas laikas, kai mus galėdavote rasti tolimiausiame ir ramiausiame kempingo krašte. Dabar stengiamės būti kuo arčiau tualetų, virtuvės ir kitų gėrybių. Tiesiog sunku ir suskaičiuoti kiek kartų su vaikais mums tenka vaikščioti pirmyn atgal. Tai kas nors išsitepė, tai išalko, tai dar kas ypatingo nutiko.
O smagiausia, jei netoliese būna vaikų žaidimų aikštelė. Ten bent jau paaugę vaikai daugiausia laiko kempinge ir praleidžia. 🙂

Patiesiame palapinėje
Kad šiltai ir patogiai miegotume įsigijome dvigulį savaimę prisipučiantį čiužinį. Deja, teko atsisveikinti su paprastais kilimėliais. Labai norėjosi, kad kūdikėliui būtų tikrai šilta, juk jie dar tokie mažyčiai ir greitai atvėsta. Čiužinys tik 5cm storio, bet tokio storio pilnai ir užtenka. Nė vienas mūsų nesiekiame žemės gulėdami.
Mūsų kūdikiai labai neramiai miega, rytais kartais rasdavome nukeliavusius už čiužinio ribų. O kartais ir padėjusius galvą ant plikos žemės. Tad dabar labai stengiamės gale čiužinį pristumti prie pat palapinės krašto, kad vietos liktų kuo mažiau. O kai jie ūgteli ir nebelieka staigios kūdikių mirties sindromo rizikos, tai padedame, viršugalvyje tolėliau, drabužėlių ar pagalvę.

Miegmaišis
Miegmaišį išsirinkome vaikišką skirtą 110cm mažyliams. Vėliau miegmaišis “paūgėja“ iki 140cm. Kodėl rinkomės kuo mažesnį? Didesnį miegmaišį sunkiau prišildyti, o vėliau šilumą išlaikyti. O mes kartais miegam palapinėje ir prie 0-5C laipsnių. Visa laimė su tokiais mažyliukais – retai. 😉
Sunkiausia miegmaišyje miegoti buvo su didžiąja 7 mėn. amžiaus. Bent jau tuo metu mūsiškiai naktimis labai pradeda spardytis visaip bandydami nusikloti. O miegmaišio nusikloti nepavyksta. Tada ne tik susisuka jis visas, bet ir galva įsiremia į miegmaišio kapišoną. O ką reikia daryti tokiu atveju? O gi, žinoma, klykti, kad pabustu mama ir išgelbėtų. 🙂 Kai kuriomis neramiomis naktimis taip tekdavo gelbėti 2-3 kartus. O 8 mėnesių mūsų didžioji jau nebesiskųsdavo kapišonais. Naktį apsivertusi ji tiesiog išropodavo iš miegmaišio iki pusės ir laiminga padėdavo galvą šaltai ir vėsiai ant čiužinio. Ką darydavom mes? Jei naktis būdavo šalta – visaip bandydavome “sukišti“ ją atgal. 🙂 Šitai problemai sprendimo ir neradome. Tiesiog kitą vasarą problema jau buvo išaugta.
Girdėjome, kad kiti migdo vaikus maniežuose, specialiose kūdikių palapinėse ar kartu su mama tame pačiame miegmaišyje. Bet mes taip nebandėme. Man atrodydavo labai sunku ir nepatogu visokia tokia įranga, o mano miegmaišyje vietos ne tiek ir daug, kad tilptų vaikas.

Žindymas palapinėje
Kad su kūdikiu galėtumėm nakvoti palapinėje teko sugalvoti, ir kaip jį valgydinti naktį. Mes niekada nemokėjome trumpai pavalgydinti ir paguldyti toliau miego. Todėl teko miegoti su atsegtu miegmaišiu. Dažnai apsirengus porą megztinių, kad būtų šilčiau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvo naktų, kai svajojau pagaliau užsisegti miegmaišį. Bet nė karto dėl to nesinorėjo keisti palapinės į naminę lovą. 😉
O juokingiausia turbūt būdavo, kai turėjome tik vieną mažylę. Kad ji visada miegotų tarp mūsų, pagal mano komandą 2-3 kartus per naktį keisdavomės su vyru vietomis. Ko tik žmogus nepadarai dėl pirmojo vaiko. 😀
Antroji mergaitė tokio komforto jau neturėjo.. Palapinės pakrašty padėdavom lagaminą, kaip užuovėją. Tad vartydavomės jau tik aš ir mažylė. 😉

Higiena
Su kūdikiu mes nakvojome tik kempinge, tad visada būdavo kur nusiprausti. Kad būtų dar lengviau, stengdavomės rinktis kempingus su spec.kambariais kūdikiams. Ten pervystyti ar nuprausti būdavo net paprasčiau ir patogiau nei namuose.
Iš keistesnių dalykų, tai iki 6 mėn. savo kūdikių veiduką prausdavom tik su pirktiniu geriamu vandeniu.. 😉

Apranga
Nakvynės palapinėje iššūkis – kintanti temperatūra. Prieš kiekvieną naktį atidžiai išstudijuodavau, kiek laipsnių mažiausiai žada. Pagal tai ir aprengdavau. Prieš užmiegant būdavo kiek per šilta, naktį kaip tik, o paryčiais vėl per šilta.
Tad labai stengdavausi, kad prie kūno būtų tik vilnos ar šilko drabužėliai. Jie daug greičiau džiūsta nei medvilnė, jei jau labai nakties pradžioje vaikas suprakaituotų.
Jei diena buvo labai karšta, kartais palikdavom atsegtą mažylės miegmaišį. Užsegdavome jau tik atvėsus orui.
Esame skaitę, kad kiti užkloja, nukloja sluoksnius. Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kaip mūsų besivartančios mažylės išgulėtų po apklotu ilgiau nei 5 minutes.

Maitinimo įranga
Čia mažiausiai ką galime pasakyti. Mes vengiame bet kokių buteliukų, papildomų kėdžių ir kitos panašios įrangos.
Tikrai yra įvairių priemonių. Ir kėdučių, kurios tvirtinasi prie stalo ar prie kėdžių, ir spec. maitinimo kėdučių gamtoje..
Bet mes vienas laikome, o kitas maitiname. Mūsų kūdikiams taip tikdavo, ir nereikdavo nieko papildomai vežtis. Be to, kol jie maži valgo nedaug ir retai. Mes dažnai valgome ir išvažiavę tolėliau nuo palapinės. Tad vežiotis būtų nepatogu.

Palapinės kaimynai
Kūdikių kaiminystė ne visiems maloni, tai daug kur straipsniuose siūloma palikti žaisliukų prie palapinės. Kad jau visi matytų, kas jų laukia ar laikytųsi atokiau.
Man pačiai turbūt nemaloniausia, kai kūdikis verkia naktį. Tada įsivaizduoju, kaip prikelia visą kaimą. 😉
Mums sunkiausios naktys būdavo, kol priprasdavo arba, kai dieną pervargdavo.
Visa laimė tai netrukdavo ilgai, bet būdavom pasirengę jei jau bus blogai, sėst į mašiną ir važinėtis. Daug kas priklauso ir nuo kūdikio temperamento. Mums pirmagimę pripratinti buvo sunkiau nei mažylę.
Bet.. su abiem pirmąją naktį palapinėje beveik nemiegodavau, kol įsitikindavau, kad tikrai viskas viskas bus gerai. 🙂

Kada pradėti
Nors mes turime patirties tik su 4-9 mėnesių kūdikiais. Bet pasaulyje žmonės keliauja su palapinėmis jau nuo 5-6 savaičių. Blogos patirties nesame girdėję. 🙂 Dažniausiai jie visi grįžta namo patenkinti, laimingi, ir nori padrąsinti kitus.
Savotiškas iššūkis turėtų būti ir gerai ropojantys mažyliai.. Mes gyvenome su ropojančią didžiuke, bet jai dar užtekdavo palapinės erdvės, į kiemą nesiverždavo. 
Jei tik kirba mintis pabandyti ir jums.. Būtinai bandykite! Jei pirmą kartą nesijaučiate drąsiai visada galima rinktis vietas netoli namų. Blogiausiu atveju greitai parvažiuosite namo.
O gal verta net išbandyti ir savo namo kieme?

Kitų patarimai:
http://www.artofmanliness.com/2011/11/07/venturing-beyond-the-playpen-how-to-take-a-baby-camping/