Miško turtų pažintinis takas ir gyvasis kampelis

Miško turtų pažintinis takas

Sekmadienį lijo ir turėjome visai nedaug laiko, vos pusdienį. Bet noras pabūti gamtoje ir pamatyti kažką naujo buvo labai stiprus. Prisiminiau mačiusi visai trumpą, naujutėlį pasivaikščiojimų takelį apie 25km nuo Vilniaus. Šeimyna neprieštaravo, tad išsiruošėme apžiūrėti Miško turtų pažintinio tako.

Takelis

Kaip nuvykti?
Žinoma taip imti ir tiesiai pataikyti, kur reikia, yra nei šis, nei tas. 🙂 Tad nors šiais laikais esame apsiginklavę GPS’ais, kurie “beveik teisingai“ nurodo, kaip vykti. Bet mano dėka būtinai važiavome miško keliuku su purvynėmis. Juk tiesiai arčiau! Bet tikrai ne greičiau.. Kai privažiavome traktorių išvažinėtą purvyną su mūsų mašinikei nemenkomis duobėmis, mums tėveliams net sukilo adrenalinas. Prieš akis sumirgėjo įvairūs scenarijai, kaip įstringame, nespėjame į didžiosios taip laukiamą spektaklį su darželio vaikais ir pan.  Visa laimė tai tebuvo didelės mūsų baimės akys ir mes sėkmingai pasiekėme Parudaminio girininkiją.

Lyja

Atgal važiavome jau kitu, daug geresniu keliu. Iki asfalto tereikėjo pavažiuoti gal tik kokius 3km ir pats kelias buvo ne toks duobėtas.
Tad galime parekomenduoti važiuoti iki miško turtų takelio iš Vilniaus ne mišku nuo kelio A15, bet nuo 5203.  Mes dabar jau važiuotumėm keliu Vilnius- Juodšiliai – Valčiūnai – Parudaminys – Terešiškės ir iš karto už Terešiškių yra posūkis iki Karužiškėse esančios Parudaminio girinkijos. Rodyklė gana nemaža medinė ir graži nors ir ne tikras kelio ženklas.

Pirmoji žaluma

Nuo Vilniaus iki Vilniaus užtrukome apie 3.5 valandos, bet kitą kartą pasiliktumėm apie 4 valandas. Apie 1.5 valandos kelionei pirmyn atgal, 1 valandą įveikti pažintiniam takui, apie 30 min. apžiūrėti žvėreliams, ir dar liktų smagaus laiko užkandoms, stotelėms ar kitokiam poilsiui.

Žydi žalčialunkis

Miško turtų pažintinis takas
Parudaminio girininkija mums pasirodė labai gražiai sutvarkyta. Erdvi aikštelė automobiliams, nors šiandien mes buvome vieninteliai, bet juk lijo! Prie pat takelio pradžios didžiulė pavėsinė su stalais ir suolais. Labai nesunku buvo įtikinti didžiukę, kad valgysime užkandėles iš karto įveikę takelį. 😉  Takelis trumputis – apie 800m ir jame net 71 gamtos objektas! Pasiklysti beveik neįmanoma, nes iš tikrųjų kas keli žingsniai vis lentelė įvardijanti miško turtą. Jomis klusniai ir sekėme.

Žibuoklės

Einant takeliu matėme įvairiausių augalų – kai kurie augo jau senai, kai kurie sodinti ką tik specialiai takeliui. Nors žalumos dar nedaug, medžių lapai neišsprogę, bet įspūdžių nepritrūko. Miško paklotė nusėta plukėmis ir žibuoklėmis, medžiai padabinti įvairiausių formų ir dydžių inkilais. Norintiems dramos – padėta tikriausiai kokio stirnino ar muflono kaukolė. Mane tai turbūt labiausiai sužavėjo žydintis žalčialunkis.

Skaistykla

Sužinojome daug naujų dalykų
Kartais pagalvoju, ką aš veikiau mokykloje.. Kodėl nieko panašaus nesimokiau, o gal tiesiog neprisimenu? O gal man atrodė taip dėl to, kad dar nesame Lietuvoje ėję takeliu taip išsamiai pasakojančiu apie mišką?
O naujo sužinojome daug:
-kiek visko galima pagaminti iš medžio
-kurią valandą pilnatis būna rytuose, pietuose ir vakaruose
-kurie augalai išskiria daugiausia fitoncidų ir taip pagerina orą bei sveikatą
-kodėl rudenį išnyksta žalia lapų spalva
-kas nutinka iš atžalų išaugusiems medeliams
Dar galėjome pagilinti savo žinias apie kerpes, skruzdėles.

Elniai tolumoje įdomiau už drakonus

Gyvasis kampelis Parudaminio girininkijoje
Prieš važiuojant pasivaikščioti žinojau ir tai, kad girininkijoje bus žvėrelių. Bet bijojau didžiukei net prasitarti apie tai, nes nebuvau tikra ar dirbs. Juk sekmadienis, gal kas nors neveikia, uždaryta ar panašiai. Net kai apėjome visą takelį ir susėdome užkąsti nebuvau tikra ar ką nors rasime. Bet visa laimė, nepaprastai gražiai ant lentos buvo užrašyta, kad kviečiame užsukti! Dar įvertinau, kad atidarytų vartų į kiemą niekas nepalieka, jei nelaukia svečių.. 😉 Įsidrąsinome ir užsukome.

Muflonas pozuoja

Gyvasis kampelis, žinoma, tai ne koks zoologijos sodas. Bet mums su ribotu laiku ir nedideliais vaikais nepaprastai patiko. Elniai danieliai, muflonai ganėtinai baikštūs ir visa banda laikėsi nuo mūsų labai atokiai. Didžiukė vos galėjo juos įžiūrėti. Bet vienu momentu perbėgo iš vienos vietos į kitą ir pasirodė visu savo išdidžiu grožiu!
Priėjome prie gardelių su fazanais, o spalvų ryškumas! Čia jau didžioji atsigavo, juk galėjo apžiūrėti iš visai arti. Gaila tik kad meškėnai slėpėsi ir mums nepasirodė. Bet turbūt ko norėti tokią lietingą dieną – pats miegas. 😉

Spalvotas fazanas

Prie fazanų netoliese įvairiausi senoviniai rakandai. Bet čia pat dar du visai nebaikštūs muflonai, tai kas į tuos rakandus bežiūrės.. 😉 Mažylę būtent šie muflonai pakerėjo labiausiai, vos galėjome įkalbėti eiti tolyn. Vis rodė ir rodė pirštuku. Didžioji net susirūpino, jog už tvoros to pirščiuko neįkištų ir jo nenukąstų. 🙂
Po šios akimirkos jau buvau tikra, kad išvyka patiko visiems. Iš mažylės retai sulaukiame teigiamų komentarų, bet šį kartą puikiai parodė, kad ir jai buvo smagu.

Tolumoje elniai danieliai

Taką radome šiame miškų puslapyje:
http://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Vilniausmiskuuredija/Puslapiai/Miškoturtųtakas.aspx?tipas=1
Dar skaitėme straispnelį štai čia:
http://grynas.delfi.lt/gamta/misko-turtu-takas-kviecia-is-naujo-atrasti-gamtos-pasauli.d?id=59826347