Saidės upelis
Vieną gražią dar praėjusio rudens popietę aplankėme Saidės pažintinį taką. Nors nuo Vilniaus iki jo nukakti užtrunka, bet pats takelis neilgas ir mums su mergaitėmis buvo pats tas. Žmonių tuo metu nebuvo visai, galėjome mėgautis vaizdais niekeno netrukdomi.
Lieptelis per Saidę
Nuo autostrados Vilnius-Kaunas sekėme Stirnių rodyklėmis. Jos labai gražiai mus nuvedė link Aušveitos poilsiavietės. Prie jos pasitiko tvora. Nors niekas ir neuždaryta, bet mes nesame mėgėjai brautis į privačias teritorijas. Ką daryti? Kiek padvejoję ryžomės važiuoti toliau ir neapsirikome. Pervažiavę suniokotą, apgriuvusių pastatų teritoriją jos gale radome ne tik puikiai gyvenamą namą, daržus ir privačią vaikų žaidimo aikštelę, bet ir kiek tolėliau esančią stovėjimo aikštelę prie Saidės pažintinio tako.
Laiptai į Stirnių piliakalnį
Saidės upelis mus pasitiko putotas ir sraunus. Bet su didžiuke mums pavyko nusigauti per akmenis į mažą upelio salą. Tad nuo pat pradžios mūsų didžioji vaikščiojo su šypsena, juk įveikė tokį iššūkį! Su mama nukeliavo į salą!
Užkandai galėjome rinktis ir pavėsinę, ir laužavietę, ir suolelį ant tiltelio. Bet mes pasirinkome užkąsti ant suolelio prie pat šniokščiančio upelio.
Kai kirminas numarintas, pats laikas keliauti per lieptelį ir kopti laiptais į Stirnių piliakalnį. Kad lengviau jais būtų lipti, žinoma, būtina juos skaičiuoti. Suskaičiavome 147 laiptelius į viršų, ir 181 laiptelį žemyn. 🙂 Piliakalnis visiškai nuplikintas, apvalytas nuo augmenijos, tad atsiveria platus vaizdas. Tiesa, vis akį patraukia šalia apačioje esanti apleistos poilsiavietės teritorija.
Paskutiniai laipteliai ant Stirnių piliakalnio
Kai takelis trumpas, tai mūsų keturmetė vis sugalvodavo savų atrakcijų, tai šokinėti nuo akmens ant akmens, tai nuo šaknies ant šaknies. Takelis kaip tik tam pasitaikė tinkamas. Taip nė nepastebėję priėjome Saidės akmenį, atridentą iš pačios Švedijos ar Suomijos šiaurės. Būtinai padėję didžiajai užlipti ant jo apžiūrėjome kristalus ir kristaliukus suformavusius akmenį.
Apsamanojusi Saidės akmens faktūra
O toliau visai čia pat ir Saidės bei Neries santaka, į kurią privaloma pamėtyti akmenukus.
Važiuojant atgal mūsų beveik keturmetė paklausė ar galėsime rytoj vėl atvažiuoti į šį pasaulį. O kas yra pasaulis? Tai vieta po saule, kur visi viską daro skirtingai..
Saidės ir Neries santaka
Iš įdomesnių dalykų, kuriuos skaičiau apie šią vietą tai, kad piliakalnis tebuvo atrastas visai neseniai tik 1995 metais ir jį atrado poilsiaudamas R.Kazlauskas. Pilis ant jo galėjo būti apie 500tuosius metus.
Daugiau informacijos apie Saidės pažintinį taką:
http://www.neriesparkas.lt/?id=69&l=1
Kitų įspūdžiai ir nuotraukos iš Saidės pažintinio tako:
http://www.mariukasm.lt/saides-pazintinis-takas/
http://www.kelioneslietuvoje.com/paveluotas-fotoreportazas-is-saides-pazintinio-tako/
Apie apleistą Aušveitos poilsiavietę, su liūdnomis nuotraukomis:
http://www.niekonaujo.lt/20110326/reabilitacijos-centras-ausveita
http://pamirsta.lt/2012/05/27/reabilitacijos-centras-%e2%80%9eausveita/
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą