Vieną šiltą gražią ir saulėtą dieną atvykome į Karlskroną. Pagrindinis dalykas, ką norėjome pamatyti joje, tai laivybos muziejus. Žinoma, nepraleidome progos pasivaikščioti po senamiestį ir net centrinėje aikštėje apsipirkome ūkininkų turgelyje.
Patenkame
Laivybos muziejus įsikūręs mažoje salelėje, sujungtoje tilteliu su pačiu Karlskronos centru. Pasistatėme automobilį kaip tik netoliese tos salelės, tad eiti nebuvo toli. Didžioji sėkmingai nuvažiavo savuoju dviratuku, kurį reikėjo sugalvoti, kur palikti. Bet muziejuje visai nemenkas plotas buvo skirtas rūbinei ir pasidėti kuprinėms, tad palikome jį ten. Kuprinę, tiesa, teko nešiotis su savimi. Nors ji vos vos tilpo į rakinamą skyrių, bet reikėjo 5 kronų užstato, o grynųjų mes neturėjome. Labai įdomu, kad muziejaus bilietas galioja visam sezonui iki rugsėjo mėnesio! Jei būtume gyvenę netoliese, būtume galėję lankytis ir lankytis muziejuje. 🙂 Dar į ką atkreipėme dėmesį, tai, kad muziejuje ir mieste labai daug lenkų. Ir tai nenuostabu, į Karlskroną plaukia keltas tiesiai iš Gdynios. Muziejuje yra ir kavinė, kuri tiesiog lūžte lūžo nuo žmonių, gal ten labai skanu? 🙂
Paroda
Šis muziejus buvo iš tų švediškų muziejų, kurie mums kelia žavesį. Jame galima ne tik paganyti akis, bet ir daug ką išbandyti! Muziejuje gausu tikrų senovinių laivų modelių. Teminiai kambariai, kaip atrodė viena ar kita laivo dalis, vienos ar kitos profesijos atstovo darbo vieta. Užėjome į muzikos instrumentų salę, iš kurios didžiąją reikėjo viliote išvilioti. Mat galima buvo mušti būgną, tad norėjosi dar ir dar ir dar. 😉 Muziejuje galima “pašaudyti iš patrankos“, galima pabandyti irkluoti dideli laivą. Turiu prisipažinti vos vos sugebėjau tą irklą išjudinti, tėčiui sekėsi daug geriau. 🙂 Parodos ekspozicija tęsiasi ir po vandeniu, o po vandeniu – tikri lobiai! Skelbiama, kad yra sudužę apie 15 tūkstančių laivų, o atrasta tik apie 1500! Tikrai yra ką daryti, ir kuo užsiimti. 🙂
Vaizdingai parodyta, ką laive valgydavo, kaip kariaudavo. Užeinant į denį reikia palenkti galvas ir galima pajusti, kaip reikėjo vaikščioti laive. O “gyvos“ scenos su žiurkėmis ir kojos amputacijomis tikrai sukrėtė..
Viena salė paskirta skulptūroms, kurios puikuodavosi laivo pirmagalyje. Jos būdavo tikrai didelės, masyvios ir įspūdingos. Yra ką veikti ir tiems, kkurie domisi šiuolaikine navigacija. Yra ir daug šių laikų radarų, torpedų, ekranų ir aprangos.
Vaikams
Yra muziejuje ką veikti ir vaikams. Didesnieji gali simuliatoriuje pabandyti valdyti laivą. Galima surengti varžybas, kas ilgiau išsilaikys svyruojančiame denyje. Mėgstantiems menus ir piešti, specialus kambarėlis su priemonėmis. Na o mūsų didžiajai labiausiai patiko laivas-žaidimų aikštelė. Į ją patenkti tenka pro liuką (mes suaugę vos tilpome 😉 ). Ir daug kas įrengta kaip tikrame laive, 2 aukštai, galima užsilipti, pasivaikščioti. Sūpynės ir laipynės iš virvių, kajutės ir vairininko kabina.
Iš muziejaus galima išeiti į lauką ir aplankyti tikrus, prieplaukoje prisišvartavusius laivus. Netoliese ir atskira salė-daržinė su valtimis.
Senamiestyje
Po muziejaus dar turėjome nedaug laiko iki mažylės miego, tad pasivaikščiojome po senamiestį. Nuo laivybos muziejaus iki senamiesčio netoli, bet teko užkopti į nemenką kalnelį. Bent jau didžiąją su jos dviratuku teko užstumti stumte. O ant kalno mums atsivėre pagrindinė turgaus aikštė. Erdvi, graži su bažnyčia aikštės centre. Joje vyko ir ūkininkų turgelis, tai įsigijome vietinių obuolių ir kriaušių. Buvo skanūs. 🙂 Iš didžiosios aikštės patraukėme senamiesčio gatvele link fontano. Fontanai buvo šios kelionės didžiosios mėgstamiausi. 🙂 Gatvelėje buvo pilna šurmulio, žmonių ir, žinoma, gražūs seni pastatai aplink. Taip truputėlį pasivaikščiojus teko leistis nuo kalno žemyn link mašinos ir jau guldyti mažylę miego.
Daugiau informacijos apie Karlskroną:
http://www.karlskrona.se/en/VisitKarlskrona/
Laivybos muziejaus svetainė:
http://www.marinmuseum.se/en/
Keltai į Karlskroną iš Gdynios:
http://www.stenaline.pl/en/ferries/
[…] 2 valandas. Nusprendėme važiuoti kitą dieną. Ir ta diena neužilgo atėjo, kai važiavome į Karlskroną, bet mažylė užmigo ir nusprendėme nuvažiuoti iki pat Eriksbergo. Prieš pat safari parką […]
[…] ir mes, labai pasidžiaugę, kad vėl turėsime šviežių vietinių obuolių! Obuoliai, pirkti Karlskronoje, jau buvo […]