Anksčiau apie šią galeriją nebuvome nieko girdėję. Žinoma, nuo mažylės atsiradimo esame daug ką praleidę, tai labai nenustebome. 🙂 Bet tuo pačiu sau leidome įsivaizduoti, kad galerija pakankamai nauja, tad pasidžiaugėme, kad daugėja lankytinų vietų! Skandinaviškai skambantis galerijos pavadinimas priminė mūsų vasaros kelionę į Švediją. Šiuo metu galerijoje veikia paroda “Civitas Vilnensis“ ir tai mus sugundė apsilankyti.
Galerija
Kur yra Ligoninės gatvė mums teko netgi žiūrėti žemėlapyje. Pravažiavome ligoninės gatve dairydamiesi, nors eismas ja leidžiamas tik gyventojų transportui, bet su vaikais norėjome tikrai žinoti, ar galerija dirba ir kurioje vietoje yra. Tada pasirinkome savo mėgstamą automobilių stovėjimo aikštelę Vilniaus senamiestyje. Aikštelė Lydos ir Kėdainių gatvių suformuotame kampe, kaip tik keliautojams. 😀 Ir Pylimo gatve labai nesunkiai ir greitai pasiekėme galeriją. Man labai patiko išpiešti galerijos langai, neleidžiantys praeiti pro šalį nepastebėjus. Kol spaudėme skambutį prie įėjimo, atėjo dar žmonių, jau buvome beveik visa minia! Galerija tikrai lankoma – viduje buvo dar keletas žmonių! Pati galerija nedidukė vienas parodos kambarys, keletas parduodamų paveikslų koridoriuose ir rūsyje.
Paroda apie Vilnių
Tik įėjus į parodos salę kabėjo mums patys įdomiausi ir seniausi paveikslai. Prie jų praleidome nemažai laiko, mums labai patinka žvelgti į Vilniaus senovinius vaizdus, lyginti su šia diena, grožėtis. Parodoje buvo nemažai vilniečių portretų, surinktos nuotraukų, atvirukų kompozicijos. Taip pat ant palangės ilsėjosi knygų apie Vilnių kolekcija. O televizijos ekrane sukosi juodai baltas senas pasakojimas. Smagu, kai yra ne tik paroda, o ir dar keli apgalvoti akcentai. Čia vėl mums prieš akis iškilo Švedijos muziejai su jų įdomiai paruoštomis parodomis. 😉
Lankymosi parodose su vaikais ypatumai
Jau pora mėnesių po kelionės nebuvome parodose. Tai paaiškėjo, kad mūsų didžioji arba paaugo, arba pamiršo, kaip reikia elgtis. 🙂 Kaip viesulas siautė mažame parodos kambarėlyje, pirmyn, atgal. Tad teko priminti, kad parodoje kalbame tyliu balsu. Viską norėjosi pačiupinėti, tad teko atsakyti ir į pilną nustebimo klausimą – ‘o kodėl negalima liesti?’ Bet kai pakalbėjome, kad jos namuose nesmagu, kai kiti liečia stumdo ir panašiai, daugiau nesklandumų nekilo. Didžioji paaugo dar ir tiek, kad visai nenorėjo mūsų klausytis, ką mes norėtumėm parodyti.. O pati įnirtingai kvietė, ateikit pažiūrėti čia, ir čia, o štai kas čia! Greitai išmoko iš suaugusiųjų.. 😉 Tad mūsų įprastas parodų žiūrėjimas, kai rodome paveikslus, klausinėjame, liko užmaršty.. Mažylė irgi nebuvo rami, gal per karšta, o gal per daug ėmė miegas, sunku pasakyti.. Bet išlaikyti iškilmingą parodos žiūrėjimo nuotaiką mums su tėčiu sekėsi nelengvai.. 😀 Gal ir gerai, kad šį kartą parodos kambarys buvo nedidukas.. 😉
Galerijos tinklapis:
http://www.kunstkamera.lt/
Apie parodą, kuri veiks iki 2012.12.08:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-20-galerijoje-kunstkamera-pristatoma-paroda-ivitas-vilnensis/89625/print
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą