Kalmaro senamiestyje
Nubundu anksti ryte, dar prieš 7nias, lauke girdėti bumsėjimas. Atrodo kaip koks vakarėlis būtų prie ežero prasidėjęs, bet ne vakare, o iš ryto! Keista tokius dalykus girdėti Švedijos kempinge. Pradedu laužyti galvą ir prisimenu, kad mačiau skelbimus apie geležinio žmogaus varžybas. Čiumpu telefoną ir bandau išsiaiškinti, kas gi dabar vyksta.. O gi tikrai, visą dieną Kalmare vyks varžybos!
Kalmaro pilis
Kalmaro pilis ir parkas
Varžybų internetiniame puslapyje pateiktos specialios automobilių stovėjimo aikštelės, ir į miestą rekomenduojama važiuoti dviračiu. Hmmm.. Šito mes nesitikėjome, šiek tiek nusimenu, bet vis tiek bandysime. Pavyko kaip tik prieš užtveriant eismą patekti į netoli pilies esančią automobilių stovėjimo aikštelę! Nebekreipėme dėmesio nė į tai, kad aikštelė mokama, džiaugėmės tiesiog suradę beveik paskutinę vietą! Iš aikštelės atsiveria puikus vaizdas į Kalmaro pilį. Šį kartą išsiruošiame be didžiosios dviračio ir žiūrėsime, kaip seksis didžiąjai nueiti nemenkus atstumus!
Senoji Kalmaro pilis ir Švedijos, Danijos žemėlapis
Per parką aplink įlankėlę pasiekiame pilį. Įsigyjame bilietus, kurie pasirodo reikalingi ir didžiajai! Bet užtat į bilietų kainą įeina pasakojimas su gidu. Kaip tik prasidės netrukus ekskursija. Palaukiame ir ateina senoviniais drabužiais apsirėdžiusi angliškai puikiai kalbanti gidė. Pasakoja taip įdomiai ir su tokiu užsidegimu, kad nuostabu klausytis! Deja, mažylė užmiega, ir jai pradeda trukdyti gidės pasakojimas. 😦 Keliaujame toliau vieni.
Rūmų viduje
Spėjome išgirsti apie pilies statybas. 16tame amžiuje pilis paversta renesanso rūmais ir nuo to laiko beveik nekeista. 17tame amžiuje pilis prarado savo reikšmę, nes Švedija atgavo didelę dalį savo žemių ir Kalmaras nebebuvo Danijos ir Švedijos pasienyje. Labai daug ir įdomiai pasakojo apie freskas, baldus, valgymo ceremonijas. Į pietus pakviesdavo labiausiai nusipelniusius miesto žmones, ir kad juos palinksmintų ir valgyti būtų įdomiau, stalas buvo serviruojamas įvairiais gyvais paukščiais, per pietus vykdavo įvairūs pasirodymai. Kad tikrai matytųsi, jog pietūs karališki.. 😉
Pilyje eksponuojami ir to meto karališki apdarai, pasakojama apie kalėjimą. Mums tikrai viskas patiko, jei dar būtume galėję klausytis gidės pasakojimų, būtų patikę dar labiau!
Rūmuose yra ir dar šiuo metu veikianti bažnyčia, joje muzikantai repetavo vestuvėms. Tik mums apžiūrėjus bažnyčią, už dešimties minučių ją uždarė. Eidami iš pilies matėme daugybę pasipuošusių žmonių, pasirengusių vestuvėms! Iš pirmo žvilgsnio žmonės atrodė labai panašiai, kaip ir Lietuvoje vestuvių dieną.
Gėlės parke
Prie pilies prisiglaudęs labai žavus miesto parkas, su gėlių kompozicijomis, suoleliais, pavėsinėmis, vaikų žaidimų aikštele. Būtų buvę smagu pabūti jame ilgėliau, bet garsi varžybų muzika bei lynojantis lietutis vijo mus tolyn.
Kalmaro senamiestyje
Kalmaro senamiestis
Ką dar spėjome aplankyti, tai miesto senamiestį. Jis įsikūręs salelėje, tad svarbu susirasti tiltą, kuriuo galima pakliūti arba sugrįžti iš senamiesčio. Senamiestis nėra labai didelis, apėjome per 1,5-2 valandas, ir nedaug teliko nematyta. Buvome pagrindinėje aikštėje su katedra ir rotuše. Ji buvo pavirtusi stadionu, nes čia buvo geležinio žmogaus varžybų finišas. O ir taip nelabai plačios senamiesčio gatvelės buvo dar labiau susiaurėjusios, jose padarytos juostos bėgikams! Smagiausia senamiestyje man buvo pasivaikščioti miesto sienų viršuje. Gal dėl to, kad tai ramesnė ir nuošalesnė vieta, be varžybų triukšmo?
Nors miestas įkurtas švedų dar 11tame amžiuje, bet senamiestyje dominuoja 18to-19to amžiaus pastatai. Nes 17tame amžiuje Kalmaro miestas buvo nusiaubtas gaisro.
Geležinio žmogaus važybų finišas Kalmare
Geležinio žmogaus varžybos
Labai įdomi patirtis buvo šiek tiek stebėti geležinio žmogaus varžybas. Jie plaukia 4km, važiuoja dviračiu 180km ir po to dar bėga maratoną 42km. Plaukimo mes nematėme, bet tiek važiuojančius dviračiu, tiek bėgančius galėjome stebėti. Dviratininkus matėme iš Olando salos tiltu važiuojančius į kalmaro miestą. Visų dviračiai specialūs, ypatingi, skirti pasidėti rankoms nuo alkūnių iki pirštų galiukų. Daugelio sportininkų raumenys uždengti nuo šalčio, matyt, kad išnaudotų kuo mažiau energijos. Ir.. visai neatrodė, kad jiems sunku.. Nors jie jau buvo ir nuplaukę distanciją ir nuvažiavę beveik visą kelią dviračiais! Vėliau mieste matėme ir pirmuosius bėgikus. Na rankomis jau jie nemojavo ir nedarė nė vieno nereikalingo judesio.. bet atrodė tikrai įveiksiantys visą distanciją ir neužilgo! Pirmuosius lydėjo speciali palyda dviračiais, o visi praeiviai susižavėję plojo ir reiškė palaikymą. Nuostabi šventinė nuotaika!
Grįžę pasidomėjome ar dar kas nors iš Lietuvos dalyvauja geležinio žmogaus varžybose. Ir sužinojome, kad taip – Dainius Kinderis! Mes buvome girdėję tik apie Vidmantą Urboną. Tiesa, Kalmare nedalyvavo nė vienas lietuvis.
Dar įdomesni faktai, kad tokiose varžybose dalyvauja net vyrai virš 70 metų ir moterys virš 60 metų! Neįtikėtina! Beje, šiose varžybose vieni vyriausių tarp moterų ir vyrų buvo japonai. Ir jų laikas tik vos dvigubai ilgesnis nei profesionalų! Greičiausi buvo trys profesionalai vokiečiai įveikę distanciją per 8 valandas su trupučiu, tuo tarpu vyriausiems nereikėjo nė 16 valandų!
Daugiau apie Kalmaro miesto pilį:
http://www.kalmarslott.se/
http://en.wikipedia.org/wiki/Kalmar_Castle
Daugiau apie Kalmaro miestą:
http://www.kalmar.com/en/
http://en.wikipedia.org/wiki/Kalmar
Daugiau apie geležinio žmogaus varžybas Kalmare:
http://ironmankalmar.com/
Lietuviai:
http://www.magelanokeliones.lt/blogas/magelano-kelioniu-ikurejas-gelezinis-zmogus/
http://www.vidmantasurbonas.lt/
Gyvenimas palapinėje 
Parašykite komentarą