Į muziejų Himmelsberga atvykome vos valandą prieš uždarymą. Būtumėm norėję turėti šiek tiek daugiau laiko, gal kokią 1,5 valandos. Dabar bevaikštant galvoje vis tiksėjo minutės, kurios liko iki uždarymo. Bet užtat žmonių beveik nebebuvo, be mūsų sutikome dar vieną merginą ramiai gurkšnojančią kavą kavinėje, o po to skubančia iš namelio į namelį. Aš visada nepaprastai giriu Švediškus muziejus. Žaviuosi, kaip jie pateikia ekspoziciją. Bet šis muziejus buvo pakankamai paprastas.
Senovinis kaimas
Vieną kaimelį Olando saloje švedai išsaugojo su visais jo pastatais. Užkonservavo taip, kaip jis atrodė 18tame-19tame amžiuje. Išlikę keli gyvenamieji namai, ir daugybė ūkinių pastatų. Ūkiniai pastatai pripildyti įvairiausių padargų. Ir rogės, ir vežimai, ir arklai, ir kalvė, ir dar daug visko, ko gali prireikti ūkyje. Gyvenamieji pastatai man paliko tokį įspūdį, kad dar vakar čia gyveno jų šeimininkas. Sustojome papietauti prie kavinės stalelių, bet merginoms aplinka darė tokį įspūdį, kad mieliau liko alkanos ir visai nevalgė. 😀
Labiausiai man patiko kiek tolėliau už pagrindinių pastatų nutolusi pirkelė. Jei teisingai supratome, ten vyksta užsiėmimai vaikams sezono metu. Pakeliui link tos pirkelės ir tvartų, sutikome ožį, aviną ir smagiai kriuksinčių paršelių būrį. Trumpai prisėdome pailsėti, bet jau buvo metas bėgti tolyn, kad mūsų nepamirštų ir neužsidarytų muziejus.
Sparčiu žingsniu priėjome muziejaus parduotuvėlę, kur nusipirkome ekologiškų saldainių – lauktuvių į didžiosios darželį. Parduotuvėje pardavėja labai maloniai aptarnavo ir vis kalbino mūsų mažylę. Šiaip šiame muziejuje mažylė buvo favoritas, ją kalbino tiek prie kasų, tiek muziejuje, tiek jo parduotuvėje.
Nespėjome apžiūrėti tik meno parodos, kuri surengta didžiulėje išlikusioje daržinėje.
Geležies amžiaus troba
Važiavome i Skaftekarr nelabai žinodami, kas ten mūsų laukia. Privažiavome didelę stovėjimo aikštelę, kurioje palikome automobilį ir ėjome pasivaikščioti aplinkui. Senovinė sodyba-dvaras su senais medžiais, turizmo informacijos centras, kur atnaujinome savo lankstinukų kolekciją. Bevaikščiodami po teritoriją, atradome nuostabią vaikų žaidimų aikštelę. Padaryta iš kuolelių, buomų, smėlio maišų, akmenų ir reikia apeiti visą nemenką ratą nenusileidus ant žemės. Man patiko labai labai, turbūt labiau nei mūsų didžiajai.
😀
Radome dar tolėliau vedantį takelį, ir labai džiaugiamės, kad juo ėjome, nes priėjome seną seną, atkurtą trobą. Taip kaip turėjo gyventi žmonės ir gyvuliai dar geležias amžiuje. Tiesa, viena iš trobų buvo visai sudegusi, o kita uždaryta, bet mums smagu pamatyti ir iš išorės. Aplink senovinės tvoros su padžiautais avių kailiais. Sezono metu, žinoma, čia vyksta visokios dirbtuvės, improvizuoti archeologiniai kasinėjimai. Grįžome dar kitu takeliu, kuris vedė pro milžiniškus lazdynus. Neatsispyrėme pagundai prisirinkti dar ne visai sunokusių, bet vis tiek skanių riešutų!
Daugiau informacijos apie Himmelsberga:
http://www.himmelsbergamuseum.com/index.php?id=93&placid=57&template=1
Daugiau informacijos apie Skaftekarr:
http://www.skaftekarr.se/jarnlandskap.asp
Parašykite komentarą