Olando salos tvirtovės

Eketorp

Jei tikitės milžiniškų storomis sienomis statytų pilių.. Tai Olande jų nerasite.. Bet jei domina senos senovinės geležies amžiaus gynybos sistemos, tai tokių tvirtovių Olando saloje net kelios. Mes aplankėme 3. Iš jų įspūdingiausia ir labiausiai patikusi Eketorp tvirtovė.

Eketorp fortas
Kaip visada Olando saloje, prie tvirtovės didelė, nemokama ir patogi automobilių stovėjimo aikštelė. Tik iškišome nosį, o lauke siaubingas vėjas, nes vieta tvirtovės – atviruose laukuose! Bet atsilaikėme prieš vėją, o viduje radome jaukią užuovėją. Kelelis iki tvirtovės kas keliasdešimt metrų primena, kad mes žengiame amžiais atgal, ir priėję XIIa. priėjome ir tvirtovę. Taip nukeliavę laiko mašina galėjome pasižiūrėti, kaip atrodė gyvenimas tais laikais. O gyvenimas tvirtovėje virte virė. Mūsų tėtis išbandė šaudymą iš lanko ir gavo patikinimą, kad ranka tikrai taikli. 😀 Moterims buvo galima išmokti pinti įvairias juostas. Visi galėjo dalyvauti pagalvių mūšiuose, naudotis skydais ar paganyti kiaulikes, kurios sau laisvai bėgiojo ir kriuksėjo.
Tvirtovės viduje stovėjo atkurtos žemos akmeninės ir šiaudinės trobelės. Jose, kaip ir daugelyje Švedijos vietų, nuostabiai apgalvota paroda. Daiktai ne šiaip eksponuojami, bet ypatingoje aplinkoje, groja speciali muzika, net ir iš parodos išeiti galima pro ypatingas žemaūgių dureles, kad pajustumėm, kokie milžinai dabar esame.. Praleidome pora tikrai nuostabių valandų ir pajutome bent šiokį tokį anų laikų gyvenimą..
Pati tvirtovė buvo pradėta naudoti net 4ame amžiuje, ir išgyveno iki 13to, kada jau tapo nebenaudojama..

Ismantorpsborg
Kitą panašų fortą aplankėme jau vakarop. Kasinėjimai nustatė, kad jis buvo naudotas 300-500aisiais mūsų eros metais. Jis daug mažiau lankomas, tad kai atvažiavome vakaro prieblandoje, pasistatėme vienintelį automobilį ir patraukėme miško takeliu, apėmė šioks toks nejaukumo jausmas. Eiti teko tolokai, miškas atrodė kaip šiaurietiškos džiunglės visas apaugęs, didžioji jau buvo pavargusi ir vis klausinėjo, kada nueisim, mažylė net ir ta praadėjo zirzėti, mat buvo jau pavargusi.. Bet fortą priėjome! Jis vėlgi laukuose, tad ir akyse prašvito, ir mažylei akmenų pačiupinėti buvo, ir didžiajai palaipioti atsirado kur.. Fortas milžiniškas, ir jame buvome vieninteliai lankytojai, vieta laukinė, tik per jį veda pėsčiųjų takelis.. Matyt lankosi ir daug laukinių žvėrelių, radome nemažai kakučių ženklų.. Atgal skridome visi atsigavę prie automobilio kaip ant sparnų.

Graborg
Paskutinis mūsų aplankytas fortas buvo Graborg. Gal dėl to, kad tai jau buvo trečiasis panašus statinys, tai jis mums labai daug įspūdžio nepaliko. Tiesa, šalia dar buvo koplyčios griuvėsiai. Įdomiausia šio forto istorija. Danijos karalius Knutas labai norėjo parodyti savo jėgą ir pastatė didžiausią fortą, kuris.. vargu ar kada buvo nadojamas.. ir gyvenamas.. Kaip dažnai ir nutinka su didžiuliais užmojais.. 😉 Archeologai daug rado radinių tvirtovės apylinkėse, bet nerado forto viduje..

Eketorp tvirtovės informacija:
http://en.wikipedia.org/wiki/Eketorp
http://www.eketorp.se/
Ismantorpsborg:
http://en.wikipedia.org/wiki/Ismantorp_Fortress
Graborg:
http://sv.wikipedia.org/wiki/Gr%C3%A5borg