Keliamės keltu iš Klaipėdos į Karlshamn’ą ir atgal

Švedijos krantai

Rankoje turime internetinės rezervacijos popierius. Kelionė iki Klaipėdos įveikta. Iki kelto registracijos dar liko pora valandų, kurias praleidome Klaipėdos akropolyje, slėpdamiesi nuo lietaus. Nuo lietaus pasislėpti pasisekė, bet ne nuo vandens. Didžioji atrado fontanus, fontanėlius, kuriuose beveik išsimaudė. Pirmosios mūsų kelionės maudynės. 🙂 Ramūs leidome laiką, aš buvau tokia tikra, kad nesunkiai rasime uostą. Laikas važiuoti, patys kamščiai 17ta valanda vakaro. Nuvažiuojame nesunkiai į mano įsivaizduojamą kelto išvykimo vietą.. Ir.. Ten jokio kelto nėra ir niekada nebūna!

Patenkame į keltą
Kažkodėl savo vaizduotėje buvau susikūrusi tokį tikrą paveikslą, iš kur plaukia keltas, kad pasidomėti apie tikrovę ir pamiršau. Telefone liko 5% elementų, mieste kamščiai, Klaipėdos centriniame žemėlapyje Kiaulės nugaros pusiasalio su Prieplaukos gatve visai nematyti.. Visa laimė žemėlapis parodė ir punktyrinę liniją ant vandens, kurią sekiau, sekiau, kol galų gale už Klaipėdos pamačiau ir Kiaulės nugarą ir Prieplaukos gatvę! Telefonas, atlikęs žygdarbį, čia pat ir numirė. Bandysime dar karta pasikliauti mano galva.. Visaip bandau nupiešti vaizdą, kad jis neišnyktų man iš atminties. Visa laimė netrukus pamatome rodykles į keltą. Na rodyklės ne šimta procentinės, nes nupieštas tik laivelis mėlyname fone, bet tikimės, kad jos nuves mus ten, kur reikia. Rodyklės nusuko mus į gatvę ir prapuolė. Važiuojame palei marias ilgai, dar ilgiau, vis norisi pasukti į dešinę, nes suvilioja kokia nors krovininė prieplauka, bet atsispiriame pagundoms.. Štai jau ir rodyklė į Šilutę, į kurią mums visai nereikia, ir.. Galų gale ir vėl rodyklė! Nuveda mus tolyn nuo marių.. ar tikrai ten? Taip.. panašu kad taip.. Patenkame į tolyn vedantį apleistą kelią, ar remontuojamą šunkelį.. Rodyklės vėl prapuolė, bet bent jau išsukti nėra kur.. Pasiduodame likimui ir vėl važiuojame važiuojame, per duobes duobeles, vingius vingelius, kol sužiba viltis, kad štai mes tikrai jau ten, iš kur plaukia keltas!
Na kol kas patekimas į uostą nepasirodė labai reprezentacinis. Bet svarbiausia, kad radome! Privažiuojame būdelę su užrašu Karlshamn. Pasvarstome, kaipgi iš čia kelia į Kylį ir Zasnicą, nes rodyklių nematyti. Po to pastebime, kad rodyklės keičiamos,  o būdelės būna tos pačios! 🙂
Aptarnauja maloni moteris, kuri dirba prie abiejų langelių paeiliui. Jai pasisekė, kad jos kėdė ant ratukų ir nesunkiai gali važinėti iš vieno būdelės krašto į kitą. Patikrina viską ir pasus, ir mašinos dokumentus, ir štai jau turime tikruosius bilietus! Praleidžia mus ir toliau pro vartus į laukimo teritoriją, nors ilgokai žiūrėjo žiūrėjo. Nesisekė pamatyti mažylės. 😉 Matyt tikrai ji nedidukė. 😀 Eilė nedidelė, ir netgi pradeda judėti, tai laukti ilgai netenka. Nukreipia į keltą, pastato ir štai mes jau kelte!

Iš Klaipėdos

Kajutėje
Stačiais laiptais užkopiame porą aukštų, pereiname ilgą koridorių ir prieiname registratūrą. Taip taip, tokią pačią, kokia būna viešbučiuose. Gauname raktus ir nuskubame pailsėti į savo kajutę. Kadangi prieš trejus metus buvome plaukę iš Rygos į Stockhom’ą pačioje pigiausioje kajutėje, tai ši pasirodo visai erdvi. Svarbiausia turėti su kuo palyginti. 😉 Dvi lovos apačioje, mūsų laimei su nemaža apsauga ties galva, kad žmogus neiškristų. Pasisekė, nes didžioji labai mėgsta vartytis, miegoti lovoje skersai, išilgai. Mes kokias porą savaičių jai aiškinome, kad jau kelte, tai reiks miegoti ramiai ir nesivartyti, kad neiškristų iš lovos. Dvi lovos aukštai, su pristatomomis kopėčiomis. Didžioji laiką kajutėje ir leido lipdama aukštyn žemyn kopėčiomis. Tualetas, su visus prižadinančiu nuleidimo mechanizmu, kriauklė ir dušas. Stalas, kėdė, šiukšliadėžė, vienkartinės stiklinės vandeniui. Koridoriuje pakabos, lovose dėžės daiktams susidėti. Mums nepritrūko nieko kelionėje.
Buvome pasiruošę paketėlį su vakariene ir pusryčiais, miego drabužius, šiltus drabužius buvimui denyje ir švaros reikmenis. Tad ir daiktų neturėjome daug.
Kajutėje pasirodė vėsoka, pūtė smarkiai šaltas oras iš angos viršuje. Tėtis pasuko į vieną pusę, pasuko į kitą pusę.. Nieko.. Tad naktį praleidome vėsiai..

Ant denio ir viduje
Kai tik apsitvarkėme kajutėje, užkandome ir patraukėme ant denio. Žmonių buvo tik vienas kitas, o kai pradėjo lynoti, o keltas pajudėjo iš vietos likome visai vieni. Mažylė pasnaudė nešynėje, tėtis pafotografavo lietingus vaizdus. O didžioji su džiaugsmu lakstė pirmyn atgal, laipiojo apsauginėmis tvorelėmis ties sraigtasparnio nusileidimo vieta, skaičiavo gelbėjimosi valtis, gelbėjimosi ratus ir dėžes su gelbėjimosi liemenėmis.
Laive lauke galima būti trijuose aukštuose, bet plotas ganėtinai nedidelis, pačiame viršuje patogūs staleliai užkąsti ir mėgautis vaizdais. Siauras takelis veda ir į kelto priekį, kuriame pučia stiprokas vėjas. Viską apžiūrėjome ir, kai išplaukėme į atvirą jūrą, grįžome į vidų ir mes.
Pats keltas tikrai nedidelis, palyginus su tais, kurie kelia iš Rygos, ar Talino. Pora restoranų, viena kavinė, maža parduotuvėlė. Štai ir visos uždaros erdvės, susitelkusios viename aukšte. Nebuvome įkišę nosies tik ten, kur sėdimosios vietos.

Naktis
Vakare mažylė nusprendė vietoj miego palinksminti kakučiu. Tad pirmąją dalį nakties teko praleisti ją prausiant. Ir, deja, šioje vietoje praustis jai nepatiko. Ji turi kažkokį labai tvirtą supratimą, kur galima praustis, o kur ne. 🙂 Mes, deja, dar nesupratome kuo tos vietos skiriasi, ir kurios geros, o kurios ne. Bet galų gale atėjo laikas ir miegui. Didžioji užmigo iš karto, tarsi miegotų savo lovoje. Ir, reikia pripažinti, naktį stengėsi tikrai miegoti ramiai, tai buvo prisispaudusi prie sienos. Aš su mažyle įsitaisiau kitoje apatinėje lovoje, o tėtį užkėlėme į viršų. Pasvarstęs, ar nenukris naktį, tuoj pat ir užmigo. Neiškrito. Mes dviese taip pat nesunkiai tilpome. Bet mažylei ši naujoji miego vieta pasirodė šeip sau.. Tad įtaisę kopėčias tualeto tarpdury, palikome uždegtą šviesą, ir visą naktį man teko maitinti, maitinti ir vėl maitinti.. Man atrodė, kad visą naktį nepaleido manęs nė akimirkai. Tad nusnūdau tik kelis kartus po pusvalanduką, tuo tarpu, kai tėtis su didžiąja išmiegojo puikiai. Naktinės bangos smarkiai siūbavo mus, ir aprimo jau tik prie Švedijos krantų.

Ant denio

Saulėtas rytas
Ryte susiruošėme per pusantros valandos, atidavėme raktus ir likusiam pusvalandžiui pakilome į denį. Šilta, plieskia saulė, tikra vasara! Nors išplaukėme iš šaltos ir lietingos Lietuvos. Pasidairėme aplinkui, bet keltas jau švartavosi, tad vaizdai tebuvo vienodi. Šcherai, uostas ir šiek tiek pramonės. Uostas mažiukas mažutėlis, jei Klaipėdos nedidelis, tai čia išvis mažiuliukas. Kaip vėliau paaiškėjo, šiuo metu keltai iš Karlshamn plaukia tik į Klaipėdą. Kažkada anksčiau dar plaukė ir į Ventspilį. Sunkiausia atvykus būna sulaukti, kol įleis į automobilius. Visi nekantriai trypčioja ilgame koridoriuje ar prie registratūros ir laukia laukia.. Štai pagaliau atveria duris, ir visa minia pro siaurutėlaites duris bando prasmukti prie automobilių. Štai mes jau ir prie savo mašinytės! Keltas nedidelis, tad neužilgo jau mus išleidžia ir iš kelto. Sveika, Švedija!

Karlshamno uostas
Atgal važiuojant surasti Karlshamno uostą nebuvo sunku. Nors jis irgi gerokai pakrašty, bet kelias daug tvarkingesnis ir rodyklių daug daugiau. Privažiuojame panašias būdeles kaip Klaipėdoje, bet jos tuščios. Ką daryti? Pasistatome automobilį ir išsiunčiame tėtį į uosto pastatą. Gerokai užtrukęs tėtis grįžta, bet jau su bilietais! Pasirodo tikrai registruotis reikėjo eiti į pastatą! Stojamės į automobilių eilę, kuri šį kartą gerokai ilgesnė. Juk keliamės šeštadienį. Po truputį eilė juda į priekį ir štai mus sustabdo jau prie pat kelto.

Paliekame Švediją

Siauras takelis yra geriau, nei plati gatvė
Jūs su vaikais? Paklausia mūsų pačia aiškiausia, gražiausia lietuviu kalba. Puiku! Taip, mes su vaikais. Laukiame, kol mus pakvies. Na sako važiuokite į kairę ir į patį viršų. Įvažiuojame į keltą kairėn pusėn. Ir stabtelim pasimetę, pačioj kairėj matome tokį tiltelį, lyg ir galima užvažiuoti, bet gal ten pėstiesiems. Pasirenkame platų užvažiavimą, nedrįsę važiuoti tuo siauruoju ir stačiuoju. Kai tik mūsų automobilio nosis išlenda, ką tik ramiai sėdėję kelto darbininkai visi sušoka ant kojų ir pradeda baisiausiai mojuoti. Ne čia! Na taip, čia vien krovininės mašinos.. Negi reikėjo pasirinkti tą siaurąjį statujį? Kol mes bandome susiorentuoti, paskui mus važiavęs automobilis sėkmingai įveikia 45 laipsnių statumą ir užvažiuoja į viršų. Taip reikėjo pasirinkti tą siaurąjį statujį. Atsiduriame pačiame viršuje, jau nebe uždaroje patalpoje, o prie pat sraigtasparnio nusileidimo vietos. Ten mus pareguliuoja, pastato ir išleidžia į laivą. Negi mūsų automobilis taip ir plauks ne po stogu? Na taip, ši patalpa atvira. Bet bus grynesnis oras, kai grįšime į automobilius.

Išmokstame naudotis kajute
Kaip ir pirmą kartą, gauname raktus ir patenkame į kajutę. Šį kartą nežmoniškai karšta ir šalto oro niekas nepučia. Vaikai pradeda prakaituoti, net ir nuogi. Šį kartą jau buvome priversti išmokti naudotis oro pūtimo sistema. Pasirodo reikėjo daug daugiau kantrybės. Sukti ir sukti, ir sukti į vieną pusę, kol oro paduoda vis daugiau ir daugiau. Taip galų gale susireguliavome kajutėje tokią temperatūrą, kokia mums buvo geriausia. Tualeto nuleidimo garsas mažylei dar vis kelia nuostabą, o ryte net pažadina, bet reaguoja daug ramiau. Net praustis nebe taip baisu, kai antrasis kartas. Didžioji laipioja kopetėlėmis jau kaip tikra meistrė, jei pirmąjį kartą ir buvo dar kiek nedrąsumo. Mažylė miegojo kiek ramiau, bet naktis mums su tėčiu nebuvo lengva. Gal kad abu per atostogas kaip reikiant buvome išmiegoję, pripratę prie gryno oro, tad šį kartą miegojome kaip du zuikiai, nuolat prabusdami. Didžioji savo lovoje vartėsi, sukiojosi per miegus irgi nemažai, jau buvome pamiršę perspėti apie tai, kaip svarbu kelte miegoti ramiai. O gal tiesiog per mažai bangavo, nes kelto šį kartą beveik nesupo. 🙂
Nekaip buvome susiruošę ir kelto lauknešėlį, tėtis bent du kartus turėjo bėgti į automobilį, kol dar nebuvo pajudėjęs keltas ir automobilių denis nebuvo užrakintas. Bet laikas kelte neprailgsta ir taip, štai mes jau ir Klaipėdoje. Sveiki sugrįžę į Lietuvėlę!
Šį kartą kažkodėl išvažiuojančias mašinas stabdo saugos tarnyba, įdėmiai nužiūri, bet praleidžia. Kad jau išsiilgę Lietuvos, pastebime, jog ir kelias į uostą visai ne toks baisus, sparčiai remontuojamas. Be to, sutvarkytas pagrindinis žiedas prie Klaipėdos, ties posūkiu į Palangą ir Šilutę, tad pralekiame po žiedu su vėjeliu. Abi merginos išvargusios užmiega, ir visai nesunkiai pasiekiame namus.

Kelto bilietus iš Klaipėdos galima įsigyti čia:
http://www.dfdsseaways.lt/

Laivas, kuriuo mes plaukėme:
http://www.dfdsseaways.lt/keltai/Lisco_Optima/

Kaip atrodo kajutės:
http://www.dfdsseaways.lt/keltai/lisco_optima/kajutes/

Reklama