Laikrodžių muziejus Klaipėdoje

Kai dienos labai labai karštos, kai neįmanoma išbūti pajūryje, nes nepučia nė menkiausias vėjelis, kur gi galima pasislėpti nuo karščio? O nuo lietaus? Parduotuvėje, kavinėje? Ne tik! Vėsu būna ir muziejuose, ypač jei jie įrengti sename name ar galbūt net turi kondicionierių. Peržvelgėme mes Klaipėdos muziejų sąrašą ir pagal pavadinimą pasirinkome muziejų, kuris galėtų patikti mūsų 3m. mergaitei. Mažoji juk vis tiek muziejuose pramiega.. Tylu, ramu, tik kartas nuo karto girgžda grindys, nebloga vieta pamiegoti. 😉 Gaila, kad nebūna orų prognozių muziejuose. 😉 Bet šį kartą neprašovėme pro šalį. Muziejuje buvo vėsu. O ar patiko?Nuvykstame
Į Klaipėdą atvykome tuo metu, kai dar nebuvo tiek daug apmokestintų stovėjimo vietų. Tiesa, muziejus jau ne visai senamiestyje, bet gali būti, kad apmokestino stovėjimą ir ten, juk pats centras, netoli nuo pagrindinės Klaipėdos miesto aikštės. Paėjėti nuo automobilio teko visai nedaug. Šeštadienis, karšta, tikriausiai visi prie jūros, nes gatvėje nesutikome nė vieno žmogaus. Prieiname pastatą, iškabintas darbo laikas, turėtų veikti. Mūsų tėtis trukt vieną kartą už rankenos, trukt antrą.. Uždaryta.. Še tai tau.. Nusiminėme, pasiguodėme, kad bent jau gražūs pastatai aplink, ir paties laikrodžio muziejaus, rya kur paganyti akis. Ir taip mums beliūdint duris atidaro linksma besišypsanti moteriškė. Pajuokavę apie karščius ir jėgų trūkumą patenkame vidun. Pirmas įspūdis tikrai puikus. Bilietų pardavėja irgi be galo maloniai aptarnavo. Smagu, kad ir nuo seno likusiuose muziejuose gali būti tokia atmosfera!

Skirta vyresniems
Deja, (čia jau mūsų kaltė), muziejus skirtas vyresniems vaikams. Na turbūt jau mokyklinio amžiaus. Mūsų didžioji irgi liko patenkinta, bet daugiau žiūrėdama laikrodžių dekoracijas. Štai ten žvėrelis, čia puiki gėlytė, čia gražus garsas. Kaip dažnai būna mūsų muziejuose – nebuvo galima nieko liesti. Tiesa, nejautėme tokio smarkaus saugojimo, kaip kad nutinka kituose muziejuose, kai apsilankome su trimete. Bet negalėjome pamatyti nei kaip byra smėlis smėlio laikrodžiuose, nei kaip veikia senieji laikrodžiai. Nepamatėme ir išlendančios gegutės. Kaži ar tokią jie turi, gal tik neužtaikėme tinkamu metu? Tad laikrodžius daugiausia teko apžiūrėti kaip kokius baldus ar dekoracijas. Tiesa, mums buvo įdomus stendas apie laiko juostas. Taip pat nepaprastai patiko kiemelis. Ir suoleliai pavėsyje, ir erdvus, ir su laikrodžiais, ir gražus senovinis patekimas į kiemą. Tad muziejus tikrai neblogas, bet skirtas tiems žmonėms, kurie patys žino daug apie laikrodžius, ar tikrai jau paaugusiems, žingeidiems vaikams.

Pabaiga
Kad jau ne viskas taip buvo puiku, tai po muziejaus prisėdome pavėsyje pagrindinėje miesto aikštėje. Sukirtome po porciją skanių ledų, aplankėm Danės krantinę (šiek tiek buvo baisoka, kad mūsų didžioji neįbėgtų tiesiai į upę, nes apsaugų nepastebėjome), ir pasigrožėjome fontanu. Va tada jau tikrai nieko nebetrūko!

Kas mums patiko:
-Pastatas, kuriame įsikūręs muziejus.
-Kiemelis.
-Personalas.
-Ekspozicija. Kaip suaugusiems, mums buvo įdomu. Bet neskirta mažiems vaikams.

Kas galėtų būti geriau:
-Daugiau informacijos apie laikrodžius.
-Daugiau eksponatų, kuriuos galima paliesti, pamatyti, kaip jie veikia.

Kita:
Visai mums būtų įdomu ateityje sudalyvauti edukacijos programose. Jei jas veda tos pačios muziejininkės, manau turėtų būti smagu. Taip pat norėtumėm išgirsti ir pašto bokšto varpų muzikos instrumentą – karilioną. Rašo, kad tai galima padaryti kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienomis. Nors mes buvome šeštadienį, nieko panašaus negirdėjome. Gal ir gerai, nes būtų pažadinę mūsų mažylę. 😉 Bet ateityje, jei žinotumėm tikslų laiką, ne tik savaitės dieną, būtinai atvažiuotumėm paklausyti.

Oficiali informacija:
http://www.muziejai.lt/klaipeda/Laikrodziu_muziejus.htm

Dar radau laibai trumpą žinutę apie laikrodžių muziejų čia:
http://edma1.blogas.lt/salomejos-neries-ir-laikrodziu-muziejai-198.html

O jūs ar lankėtės laikrodžių muziejuje, ar patiko? O gal žinote karilijono skambėjimo laiką?